Garinės transporto priemonės

Kasmetinis sąskrydis Dorseto grafystėje

Kasmet Anglijoje, Dorseto grafystėje, rengiami tradiciniai įvairiausių garinių transporto priemonių sąskrydžiai.

Girdėti tylus šnypštimas. Robas Wingas jau pasiekė visai neblogą savo garinės transporto priemonės katilo spaudimą ir šiandien visiems parodys, ką jis sugeba. Ties starto linija šalia mūsų stovi 1912 metų McLaren – didžiulis, visas suodinas, tiesiog blogiukas. Jį vadina King Harry. Robas trumpai žvilgteli į jį, po to ramiai nusišluosto rankas skuduru. Šiek tiek kilsteli lupų kamputį ir pasigirsta tik trumpas: „No prolem“ („Jokių problemų“), – sako mūsų žuvų pardavėjas iš Kornvalio. – „Turime daugiau garo!“ Jaudulys prieš startą persiduoda visiems.
Mes Dorsete, Anglijos Pietuose esančiame mieste, kur kasmet rengiamas garinių mašinų sąskrydis. Mūsų herojaus vardas Clinker, išvertus į lietuvių kalbą reiškia… šlakas – tai išties skamba kukliai, ypač kai palygini jį su kitų garinių transporto priemonių pavadinimais: Duke of Kent, Lord Kitchener, Admiral Beresford. Tokie kilnūs vardai jiems labiau įprasti, tačiau pasitaiko ir kitokių – pasiruošęs startui mums už nugaros tyliai šnypščia firmos „Aveling & Porter“ atstovas Little Lucy.

Mažoji Lucy susitinka su admirolu Beresfordu

Atleidžiame stabdį, įjungiame pavarą, atidarome vožtuvą ir Clinker pajuda iš vietos. Iš dešinės sukasi milžiniškas, 500 kg sveriantis smagratis, ir mes jaučiamės esą kavos pupelė, kurią netrukus kažkas įbers į kavamalę. Suskumbame ieškoti už ko galėtume įsikibti, kad mūsų nuotykis su garinėmis mašinomis nespėjęs prasidėti nepasibaigtų. Mūsų išsigelbėjimu tampa šalia katilo esanti rankena, o tai, kad pirštai po to atrodo kaip per ilgai skrudintos bulvytės, pastebime tik vėliau. O štai vienas yra neabejotinai aiškus – tokio tipo mašinos nėra skirtos silpnų nervų žmonėms. Čia viskas atrodo kaip pragaro miniatiūra: ir verdantis vanduo, ir karšta alyva. Įvažiuojame į pirmąjį didžiulio ovalo posūkį. Dabar svarbiausia paskubėti – Robas greitai suka labai arti besisukančio smagračio esantį vairą. Vieną mirksnį net atrodo, kad tai neduoda jokio rezultato. Tačiau mes apsirinkame, nes grandinės po garinės „bestijos“ pilvu įsitempia ir priekinės ašies ratai keičia savo krypties kampą – taigi mes vis dėlto pasukame.

Gerai, o dabar leisimės nuo kalno. Švelniai užsukame vožtuvą, stabdžių trinkelės liečia ratus, o mes meldžiamės, kad tik niekas tuo metu nepasirodytų kelyje – milžiniškas plieninis korpusas, sveriantis 15,5 tonos, leidžiasi nuo kalno. Gamintojo nurodomas didžiausias greitis yra 4 mylios per valandą (6,4 km/h). „Bet žemyn visada riedama greičiau,“ – sako Robas.

FOTO: nesvarbu, kam varyti skirtas garo variklis – svarbų, jog įrenginys nepriekaištingai veiktų ir kad… gerai dūmytų. Dorsete galima pamatyti net 300 garinių mašinų

Nusileidimas nuo kalno – tikras iššūkis

O dabar kitas posūkis ir… pertrauka. Robas turi pakeisti bėgį – iš trečio į pirmą. Nusileidus nuo kalno mūsų laukia įkalnė. Tai Clinker tikras iššūkis – 200 metrų įkalnė, kuri, be to, dar yra šlapia ir slidi. Taigi visu greičiu pirmyn, bet protingai. Clinker sunkiai kopia, dūsauja ir šnypščia, iš kamino sekundžių intervalais rūksta juodi dūmai. Kol kas pavyksta neprarasti sukibimo, bet akimirka neatidumo ir pradedame slysti, o tai jau reiškia, kad nuvažiuosime į pačią apačią ir teks pradėti kopti iš naujo.

„Ramiai, vaikine,“ – švelniai savo drebančiai mašinai taria Robas. Lėtai kopiame į viršų ir šį kartą mums pavyksta. „Šios transporto priemonės nėra skirtos pradedantiesiems,“ – tikina mus Robas, kuris dažniausiai vairuoja Clinker su partneriu. Vienas jų – bosas – vairuoja, o kitas meta kurą į katilą. Du mūsų 1911 metų gamybos mašinos cilindrai gamina 7 nhp (nominal horse power) galią – tai 63 dabartiniai mechaniniai „arkliai“, tačiau Robo manymu šie duomenys nėra teisingi ir iš tiesų yra visiškai kitaip. „Kuris dabartinis 63 „arklių“ dyzelis pajėtų patempti 100 tonų?“ – priduria jis.

Tokie vaizdingi dūmų debesys

Būtent dėl to garinių mašinų gerbėjų klube galioja senas geras mato vienetas nhp. Dar praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį Clinker veždavo sunkius krovinius Pietų Anglijos keliais, paversdamas garais nuo 25 iki 50 l vandens vienam kilometrui. Nuvažiavus 15 km vandens bakas būdavo tuščias, o kas 40 km į katilą reikėdavo įmesti dar 0,5 tonos anglies. Turbūt nereikia net minėti, kad greitis nebuvo stiprioji Clinker pusė. Dabar ši mašina naudojama… pavėžinti ekskursantus esant geram orui bei važinėti viešais keliais. Vietinė valdžia tam neprieštarauja. Net atvirkščiai – dūminantys pilvotų garinių milžinų kaminai visam laikui įsiliejo į vietinių kelių panoramą, o „pralekiantis“ pro barą garinis vilkikas visai ne sensacija, o tik svarbi laisvalaikio pramogos dalis.

Į kasmetinį, didžiausią pasaulyje, sąskrydį atvažiuoja daug gerbėjų iš visos Didžiosios Britanijos. Daugelis jų atvažiuoja tiesiog su savo „ratais“. Kiekvienais metais šiame renginyje dalyvauja apie 300 mašinų. Į Dorsetą atvažiuoja viskas, kas varoma garinių variklių – vilkikai, sunkvežimiai, kelio ristuvai ir net stacionarios mašinos, varančios įvairius įrenginius. Net 70 mašinų priklauso „Showmann‘s Engines“ – tai sąskrydžio žvaigždės, kurios nepraleidžia nė vieno renginio, o jose esančių agregatų pagaminta energija priverčia suktis karuseles, groti vargonus ir kt.

Į Dorsetą atvyksta net 200 tūkst. svečių

Visas renginys vyksta 240 hektarų teritorijoje. Per keturias garo šventės dienas į Dorsetą atvyksta net 200 tūkst. svečių. Mašinos sunaudoja apie 200 tonų anglies. Laikotarpis nuo 1850 metų iki praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio Jungtinėje Karalystėje buvo auksinė garinių mašinų era. O sąskrydžio dienomis Dorsete vyrauja tokia atmosfera, tarsi karalienė Viktorija dar būtų gyva. Ponai su žandenomis, stiklinėmis gurkšnodami stipresnius gėrimus, postringauja apie septynias Fowler nhp, o būtinai specialiomis skrybėlėmis pasidabinę vaikinai bėgioja su alyvos kanistrais ir „atlieka priežiūros darbus“. Mūsų kompanionas Robas pasibaigus neįtikėtinam pasivažinėjimui taria: „Garinės mašinos – tai aistra, primenanti kai kurias moteris, jos sudėtingos ir triukšmingos“.

Parengta pagal „Auto Bild“

FOTO: Būtinai specialiomis skrybėlėmis pasidabinę vaikinai bėgioja su alyvos kanistrais ir užsiima garinių mašinų technine priežiūra

FOTO: mūsų herojaus vardas Clinker. Išvertus šis žodis reiškia šlakas. Transporto priemonė pagaminta 1911 metais ir vis dar pajėgi puikiai važiuoti

FOTO: mašinistas Robas Winkas važiuoja visu greičiu. Vairo dešinėje sukasi 500 kg sveriantis smagratis

FOTO: neįtikėtina, bet tai tikri vargonai, kuriuos skambėti priverčia ne kas kitas, o garinė mašina: veikiantis generatorius priverčia dirbti kompresorių, kuris stumia suspaustą orą į vargonus – skamba suktai, bet viskas iš tikrųjų veikia!

Taip veikia garinė mašina
Ugnis ir vanduo atsako už varomąją jėgą. Šios abi stichijos katile sudaro vandens garus, kurių spaudimas siekia 14 barų. Per vožtuvą vandens garai patenka į cilindrą, kurio skersmuo nulemia variklio galią. Daugelyje mašinų būna po du cilindrus, kurie dirba esant skirtingam spaudimui – taip geriau išnaudojama energija.


FOTO: Tutora variklio galia 4 nhp. Ši garinė transporto priemonė sveria 10 tonų. Ji pagaminta 1912 metais ir iki 1965 metų buvo nuolat eksploatuojama

FOTO: kur pažvelgsi – visur garinės mašinos. Tačiau šis pomėgis – išties nepigus malonumas. Tokį variklį turinti garo mašina kainuoja nuo 80 tūkst. ir iki net 350 tūkst. eurų

FOTO: į Dorsetą atvažiuoja ir mažesnių transporto priemonių. Stanley Steamer vanduo šildomas deginant benziną

FOTO: garinis variklis varė ir sunkvežimius – štai šešias tonas sveriantis 1928 metų (buvo eksploatuojamas iki 1957 m.) Super Sentinel

„Autobild Lietuva“ Nr. 2 (113), 2010 01 16–29

www.auto-bild.lt

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.