„ALPINE“ istorija


Kai kurie automobilių gamintojai, tokie kaip „Rolls Royce“, „Bugatti“, „Aston Martin“ arba „Maserati“ yra nemirtingi, nesvarbu, kaip keistųsi jų likimas. „Alpine“ yra būtent toks.
Jau beveik 60 metų, trims automobilių vairuotojų kartoms „Alpine“ suteikė džiaugsmą. Nei vienas, kada nors vairavęs šį automobilį, nepamiršta šios patirties.

I. RENAULT ŠEIMA

Jean Rédélé – Madeleine Prieur ir Emile Rédélé sūnus. Jo tėvas Emile Rédélé buvo „Renault“ automobilių pardavėjas Djepe ir pirmojo „Renault Frères“ remiamo vairuotojo Ferenc Szisz , kuris 1906 metais tapo Le Mane vykusių Sarto didžiojo prizo lenktynių (pranc. Grand Prix de la Sarthe) nugalėtoju ir 1907 metų Prancūzijos didžiojo prizo (pranc. Grand Prix de l’A.C.F.) lenktynių Djepe antrosios vietos laimėtojo – mechanikas.
XX a. pradžioje pats Louis Renault pasamdė Emile Rédélé. Jo sūnus Jean savo namų kabinete laikė nedidelę nuotrauką, menančią F. Szisz sėkmę prie didelio 13 litrų „Renault“ vairo, prie kurios prisidėjo ir jo tėvas.
Emile Rédélé pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Djepe, Thiers gatvėje atidarė „Renault“ automobilių atstovybę. Emile vedė Madeleine Prieur, 1922 metų gegužės 17 d. jie susilaukė sūnaus Jean-Emile-Amédée Rédélé. Vėliau pora susilaukė dar dviejų sūnų: Pierre 1924 metais ir Claude 1931 metais. Šeima įgijo daugiau įtakos, kai Emile Rédélé santuokos ryšiais įsiliejo į žmonos šeimą. Žmonos pusbroliai Jacques ir Roger Prieur ir trys Rédélé broliai tapo beveik neišskiriami.
Baigęs mokyklą Normandijoje Jean Rédélé tęsė bakalauro studijas Antrojo pasaulinio karo metais, kai susipažino su tokiais nepaprastais žmonėmis kaip Antoine Blondin, Gérard Philipe ir Edmond de Rothschild. Jis dirbo subprefektu, vėliau įstojo į Aukštąją verslo mokyklą (pranc. Hautes Études Commerciales) Paryžiuje. Prieš baigdamas studijas ir įgydamas ekonomikos ir verslo laipsnį 1946 metais, „Renault“ vadovybei pateikė savo praktikos ataskaitą. Joje Jean Rédélé įtikinamai išdėstė keletą novatoriškų pastebėjimų apie didžiausio šalies automobilių gamintojo verslo strategiją. To pakako, kad „Renault“ vadovas Pierre Dreyfus pasikviestų jaunuolį į Bulonę-Bijankūrą. J. Rédélé buvo paskirtas oficialiu „Renault“ atstovu Djepe ir toliau žengė tėvo pėdomis.
Jean Rédélé tuomet buvo vos 24 metai. Jis tapo jauniausiu automobilių prekybos atstovu Prancūzijoje.
1950 metais Jean pasinėrė į automobilių sportą. Jis teigė, kad „lenktynės yra geriausias būdas išbandyti gaminamus automobilius, o pergalė yra geriausia pardavimo priemonė“. Lenktynėms buvo pasirinktas naujasis „Renault 4CV“.

II. JEAN RÉDÉLÉ – AUTOMOBILIŲ SPORTO ČEMPIONAS

1950 metų sausį Jean Rédélé su asmeniniu „4CV“ užsiregistravo 20-ajame Monte Karlo ralyje. Šturmanu jis pasirinko Marcel Delforge, Djepo atstovybės dirbtuvių vadovą, tačiau duetui sutrukdė sniegas ir jų ekipažas per nustatytą laiką ralio nebaigė.
Liepos 24 d. Jean Rédélé antrą kartą pasirodė lenktynių trasoje. Šis pasirodymas tapo simboliniu iššūkiu – tai buvo pirmasis Djepo ralis. Tarp namų sienų, stojęs prieš 40 varžovų, jis sėkmingai įveikė trasą ir su savo „4CV“ finišavo pirmas, aplenkdamas būrį „Peugeot 203“ ir daug galingesnius „Salmson“ varžovus.
„Renault“ vadovybė pasiūlė J. Rédélé 1951 metais sudalyvauti 2-ajame Monte Karlo ralyje su specialia „4CV“ lenktynėms skirta „1063“ versija. Šiame ralyje savo klasėje jis finišavo ketvirtas, o 2-ajame Djepo ralyje buvo antras. Jean Rédélé lenktynininko karjera įgijo pagreitį. Jis laimėjo 1-ajame Dakso ralyje, finišavo penktas Dofinė ralyje, buvo trečias sekinančiose „Marathon de la Route“ lenktynėse nuo Lježo iki Romos ir atgal, taip pat buvo trečias „Tour de France Automobile“, o sezoną baigė triumfu „Tour de Belgique“.
Išanalizavęs „4CV“ rodiklius, Jean Rédélé padarė išvadą, kad automobilis būtų neįveikiamas, jei jo korpusas būtų lengvesnis ir aptakesnis. Italijoje susitikęs su dizaineriu Giovanni Michelotti, patikėjo jam „4CV Spéciale Sport“ kūrimą. Kėbulo gamintoju tapo „Allemano“. Laukdamas, kol automobilis bus pristatytas, su savuoju „4CV 1063“ sudalyvavo dar trijuose dideliuose tarptautiniuose renginiuose.
Kartu su draugu Louis Pons – „Renault“ pardavimų atstovu Paryžiuje ir Etampe, Jean nusprendė finansuoti penkių pavarų greičių dėžės, kuri vėliau pasirodė esanti itin efektyvi, kūrimą. Šią greičių dėžę projektavo André-Georges Claude. Jean ir Louis drauge dalyvavo sekinančiose 1 500 km „Tūkstančio mylių“ lenktynėse atvirais Italijos keliais nuo Brešos iki Romos ir atgal. Jie laimėjo savo klasėje ir sumušė visus rekordus, palikdami už nugaros visus varžovus, kuriems prireikė dar daugiau nei valandos finišui pasiekti.
„Renault“ įregistravo J. Rédélé ir jo „4CV“ 1952 metų 24 valandų Le Mano lenktynėms. Sekmadienį, 13 val., likus dviem valandoms iki finišo, Jean pirmavo savo klasėje, tačiau buvo priverstas pasitraukti. Jis atsirevanšavo „Tour de France Automobile“, kuriose bendroje įskaitoje liko trečias. Tai buvo nemažas pasiekimas, atsižvelgiant į sąlyginį automobilio kuklumą. Šie metai jaunajam automobilių pardavėjui buvo itin sėkmingi. Metų pabaigoje jis vedė Michelle Escoffier, kurios tėvas Charles Escoffier buvo vienas stambiausių „Renault“ automobilių atstovų, vadovavęs savo salonui „Grand Garage de la Place de Clichy“ Forest gatvėje.
1953 metais Rédélé ir Pons savo klasėje laimėjo „Tūkstančio mylių“ lenktynes, su „4CV 1063“ automobiliu, tačiau Jean Rédélé nekantravo sėsti prie „Renault Spéciale“, kurį užsisakė Italijoje. 4-ajame Djepo ralyje jis lenktyniavo šiuo automobiliu. Per pirmąjį savo pasirodymą Rédélé vairuojamas „Renault Spéciale“ buvo nepralenkiamas, palikdamas už savęs du „Jaguar“ ir vieną „Porsche“.
Djepe pasiekta sėkmė buvo pakartota greičio šventės metu Ruano trasoje. Per trečiąjį pasirodymą liepą Jean Rédélé su „Renault Spéciale“ laimėjo Lisabonos taurę. Metus užbaigė  „Tour de France Automobile“ lenktynės, kuriose  Rédélé ir Pons bendroje įskaitoje liko treti po dviejų „Alfa Romeo“ ekipažų.
1954 metais Rédélé ir Pons laimėjo „Tūkstančio mylių“ lenktynes – vėliau tapusias firminėmis jų lenktynėmis – bei „Critérium des Alpes“ varžybas. „Man nepaprastai patiko kirsti Alpes savuoju „Renault 4CV“, taip man gimė mintis pavadinti būsimuosius automobilius „Alpine“. Man svarbu, kad mano klientai prie automobilio vairo patirtų tokį vairavimo malonumą, kokį norėjau sukurti,” – kalbėjo Jean Rédélé. Rédélé kartu su Pons baigė sezoną pergale Lježas–Roma–Lježas lenktynėse, o „Tour de France“ liko antri. 1954 metų sezono pabaiga buvo nemažiau sėkminga nei 1953 metais, Jean Rédélé užsitarnavo aukščiausios klasės vairuotojo reputaciją. Jam tai buvo reikšmingas pasiekimas, tačiau jis jau nujautė, jog teks rinktis: sėsti prie automobilio ar įmonės vairo.
Charles Escoffier užsakė „A106 Coach“ tuo pat metu, kai Rédélé sulaukė „Rédélé Spéciale“ – antrojo išimtinai jam Italijoje pagaminto automobilio. Negalėdamas tobulinti šio automobilio pats, Rédélé jį atidavė savo draugui Jean-Claude Galtier, jaunam Grenoblyje įsikūrusiam „Renault“ pardavimų atstovui. Tuo tarpu Rédélé sėdo prie „Coach“ vairo. Abu lenktynininkai sužibėjo: Galtier laimėjo „Tūkstančio mylių“ lenktynes su „Rédélé Spéciale“, Rédélé su „Coach“ finišavo antras. Šis pirmos ir antros vietos laimėjimas įtikino Jean Rédélé kurti savo prekės ženklą, pavadintą „Alpine“, įsikursiantį dviejose vietose – Forest gatvėje Paryžiuje ir Pasteur prospekte Djepe.

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.