Savarankiškas patikrinimas

Pavojingiausias narkotikas – mobilusis telefonas

2015-11-15 18-31-02 Скриншот экрана

SMS žinučių rašymas vairuojant yra pavojingesnis už marihuanos rūkymą ar važiavimą išgėrus? Tai patikrino du žurnalo „Auto Bild“ redaktoriai ir svarbiausia – moksliškai pagrįsdami.

Pirmadienio rytas. Hamburgas. Eismo piko valandos. Priekyje vingiuodamas važiuoja kompaktinis automobilis. Na, jei tokį jo „krievaliojimą“ iš viso galima įvardyti važiavimu. Vairuotojas ką tik „pražiopsojo“ žalią šviesoforo signalą. Greitai kyla įtarimas: nejau jis jau iš pat ryto prisiliuobė? Žvilgsnis į prietaisų skydelį rodo: ne, ne – tas kvailys rašo SMS žinutę! Ir jis toks ne vienas: kaip rodo apklausa, beveik ketvirtadalis 18–24 metų amžiaus jaunuolių prisipažįsta rašantys SMS žinutes vairuodami. Pavojingai madinga tendencija – net ir tada, kai nėra tikslių skaičių. Jei manote, kad avarijos priežastis „išsiblaškymas“, kitaip, nei viršytas greitis ar alkoholis vairuojant, yra nenustatoma – labai apsirinkate.

2015-11-15 18-32-20 Скриншот экрана

Nepaisant to, Vokietijos automobilininkų klubo ADAC duomenimis, beveik vienas dešimtadalis Vokietijoje įvykstančių avarijų nutinka dėl įvairių pramoginių sistemų sukelto išsiblaškymo. Būtent šiai priežasčiai tenka reikšmingas vaidmuo aiškinantis eismo įvykių aplinkybės. Draudimo verslo atstovai teigia, kad 20 procentų visų avarijų kyla dėl mygtukų spaudymo vairuojant. Todėl SMS žinučių rašymas, kaip ir alkoholio vartojimas vairuojant, priskiriamas prie mirtinų nelaimingų atsitikimų, o tokių Vokietijoje 2014 metais buvo 3368 atvejai. Beje, baugina tai, kad ši tendencija yra auganti.

Manome, kad ir Lietuvoje yra ne kitaip. Mes, žurnalo „Auto Bild“ atstovai, norime išbandyti ir kartu išsiaiškinti, kiek iš tiesų dėmesį atitraukia SMS žinučių rašymas vairuojant. Ne laboratorijoje, ne simuliatoriuje, o tikroviškomis sąlygomis ir būtinai tai patirti savo kailiu, nes iki šiol niekas nėra pateikęs jokių moksliškai pagrįstų skaičių. Tiesa, nedidelė pataisa – iki šiol nebuvo pateikęs. Kartu su Zalcburgo universitetu ir firma „Audio Mobil“ iš Braunau (Austrija) mes nagrinėjome klausimą: kas labiau blaško dėmesį – alkoholio vartojimas, žolės rūkymas ar SMS žinučių rašymas? Kaip nutinka su visais moksliniais eksperimentais, iš pradžių mūsų laukia daug parengiamųjų darbų. Žvilgsnio fiksatorius turi būti nustatytas kiekvieno vairuotojo akių aukštyje, o elektronika – kuo tiksliau suderinta. Tik taip vėliau bus galima įvertinti gautus rezultatus.

Šį išskirtinį „testą“ pradeda kolega Berndas Volkensas. Uždarytoje bandymų trasoje 20 km/h greičiu važiuojama ratu. Prietaisų skydelyje septynis kartus sumirksi LED lemputė – tai reiškia, kad reikia stabdyti, ir, beje, kuo greičiau. Šios užduoties atlikimo rezultatas – 590 milisekundės dalių, taip pat buvo fiksuota ir reakcija vairo mechanizmu bei žvilgsnis į kelią. Kai ši informacija sužinoma, kolega B.Volkensas tą pačią užduotį atlieka jau rašydamas SMS žinutę. Jam vis diktuojamas tekstas, o jis turi surinkti jį savo telefone, kartu jis turi žiūrėti į kelią ir į LED lemputę. Dėmesį atkreipia tai, kad reakcijos laikas pailgėja daugiau negu viena sekunde, be to, Berndui prireikia beveik dvigubai daugiau laiko sureaguoti. Vis dėlto daug blogiau tai, kad jo žvilgsnis yra nukreiptas į telefoną, o ne į kelią. Beveik 65 proc. viso laiko redaktorius B.Volkensas nestebi eismo.

2015-11-15 18-38-12 Скриншот экрана

Pirmiausia daugiausia susirūpinimo mokslininkams kelia tai, kadvairuotojas ilgiau negu dvi sekundes nežiūri į kelią. Tikroviškomis eismo sąlygomis automobilis per tiek laiko nurieda 20 metrų atstumą – tai kelio atkarpa, kurioje telpa keturi penki stovintys automobiliai.

Atlikęs pirmąją užduotį, B.Volkensas tampa rūkančiu marihuaną vairuotoju. Nerūkančiam asmeniui tenka surūkyti suktinukę. Į savo plaučius jis turi įtraukti beveik pusę gramo kanapių – moksliniais tikslais tai daryti leidžiama. Po kurio laiko mūsų kolega Berndas atrodo šiek tiek apdujęs, jo reakcija yra sulėtinta. O dabar nedidelė policininko Johanno Peherstorferio atliekama patikra.

Tikrindamas dokumentus pagal vangią vyzdžių reakciją būčiau pastebėjęs hašišo vartojimo požymius“, – sako jis. Trasoje B.Volkensas laikosi gerai. Jo reakcijos laikas yra geresnis, palyginti su tekstinių žinučių rašymu. Vis dėlto reakcijos laikas vis tiek yra kritiškai ilgas: „apsirūkiusiam“ Berndui prireikia vidutiniškai 80 milisekundės dalių daugiau, nei važiuojant blaiviam. Nepaisant to, jam sunkiai sekasi kontroliuoti vairavimo procesą: trūkčiojantys judesiai darant posūkį ir labai netolygus greitis rodo, kad narkotikų vartojęs vairuotojas kelyje keltų tikrą grėsmę.

Dabar – kolegos Stefano Voswinkelio eilė. Važiuodamas blaivus jis stabdo šiek tiek greičiau, negu Berndas Volkensas. Vidutiniškai jam prireikia 540 milisekundės dalių. O štai rašant SMS žinutes, jo reakcijos laikas pailgėja iki 730 milisekundės dalių. Atrodytų, skirtumas nėra toks didelis, palyginti su B.Volkenso rezultatu, tačiau ir čia didžiausia bėda ta, kad daugiau negu trečdalis visų žvilgsnių buvo nukreipti nuo važiuojamosios kelio dalies ilgiau nei dvi sekundes. Daugelis žvilgsnių buvo nukreipti į mobilųjį telefoną netgi ilgiau negu keturias sekundes – nelaimingas atsitikimas kelyje būtų buvęs užprogramuotas.

Dabar atėjo eilė degtinei. Norėdamas pasiekti 0,8 promilės ribą, kolega S.Voswinkelis, sveriantis 93 kg, turi išgerti 280 ml 40 laipsnių stiprumo degtinės. Sėsti prie vairo tuomet ne tik nepatariama, bet, kaip rodo mestas žvilgsnis į duomenis, draudžiama. Reakcijos laikas pailgėja 140 milisekundės dalių – iki 680, judesiai darant posūkį yra gerokai trūkčiojantys, o žvilgsnis vis nukrypsta nuo kelio. Nekyla abejonių, kad mūsų kolega nebegali vairuoti. Kartu paaiškėja dar vienas sunkiai įtikimas faktas – pasirodo, labai girtas vairuotojas toli gražu nėra taip išblaškytas, kaip tas, kuris rašo trumpąją SMS žinutę. Taigi „Auto Bild“ tyrimas atskleidė, kad vairuotojas, važiuodamas piko valandomis Hamburge, pasirinko patį pavojingiausią „narkotiką“ – mobilųjį telefoną.

2015-11-15 18-38-12 Скриншот экрана1

2015-11-15 18-40-41 Скриншот экрана2

2015-11-15 18-40-41 Скриншот экрана1

Išvada

PRIE VAIRO SĖSTI TIK BLAIVIA GALVA!

Pripažinkime, šis mūsų tyrimas yra ekstremalus, tačiau jis labai aiškiai parodo, kad ne tik apsvaigusiems vairuotojams – nesvarbu, paveiktiems alkoholio ar narkotikų – ne vieta prie vairo. Vairuotojai, kurie rašo SMS žinutes savo mobiliaisiais telefonais, taip pat yra milžiniška grėsmė saugumui kelyje. Mūsų testas atskleidė vieną itin svarbų faktą: rašantieji SMS žinutes reaguoja daug lėčiau, negu apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Stebina baudos, kurios skiriamos, kai policijos pareigūnai pagauna vairuotojus naudojantis mobiliuoju telefonu važiuojant. Viena turi būti aišku: prie vairo prašome sėsti tik blaivia galva ir be mobiliojo telefono!

INTERVIU. MED. MOKSLŲ DAKTARAS FRANJO GROTENHERMENAS, Gydytojas

2015-11-15 18-35-05 Скриншот экрана

FRANJO GROTENHERMENAS

PER PIRMĄJĄ VALANDĄ POVEIKIS SUMAŽĖJA

Trys klausimai kanapių, kaip medikamento, draugijos pirmininkui, med. mokslų daktarui Franjo Grotenhermenui. Koks THC (tetrahydrocannabinolio) kiekis kraujyje yra iškart surūkius marihuaninių kanapių? Surūkius kanapių didžiausia THC koncentracija kraujo serume būna po 3–10 minučių – nuo 50 iki 300 ng/ml. Tačiau suvartojus labai dideles dozes koncentracija gali būti didesnė. Kiek laiko apytikriai trunka apsvaigimas? Profesorius Giunteris Berghausas iš Kelno teismo medicinos instituto su vairavimu susijusį produktyvumo trūkumą suskirstė į dvi fazes.

Pirmosios 60 minučių (pirmoji, ūmi fazė), laiko tarpas nuo 60 iki 150 minučių (antroji, poūmi fazė). Antrosios fazės trukmė ir produktyvumo deficito apimtis priklauso nuo dozės. Antrosios fazės pabaigoje THC koncentracija kraujo serume yra 5–10 ng/ml. Kaip siūlytumėte reglamentuoti gebėjimo vairuoti vartojus kanapių įvertinimą? Idealiu atveju turėtų būti sukurti metodai, kurie padėtų išmatuoti gebėjimo vairuoti trūkumą dėl įvairių priežasčių (tai pasakytina ir apie nuovargį, ir apie atitinkamų medikamentų vartojimą). Kitas geriausiais sprendimas būtų palyginti mažos THC normos (pvz., 5 ng.ml) nustatymas, kuri įrodytų sumažėjusį psichomotorinį gebėjimą vairuoti, patvirtintą gydytojo, ir didesnės THC normos nustatymas kraujo serume (pvz., 10 ng/ml), kuri jokiu būdu negali būti viršyta. Nustatant normą labai svarbu, kad kanapių vartojimas du kartus didina nelaimingo atsitikimo riziką, o štai alkoholis siejamas su rizikos padidėjimu nuo šešių iki devynių kartų.

VISKAS AKYLAI STEBIMA

2015-11-15 18-36-20 Скриншот экрана

Taip vyksta testavimas Audi automobilis yra prikimštas stebėjimo technikos. Kameros fiksuoja vairuotojo žvilgsnio kryptį, tiksliai nustato, kurlink jis yra kreipiamas. Papildomai sistema matuoja, pavyzdžiui, kiek laiko žvilgsnis yra nukreiptas į mobilųjį telefoną, fiksuoja, ar vairuotojas koreguoja posūkio kampą, ar laikomasi trajektorijos ir nustatyto greičio. Taip pat matuojamas ir reakcijos laikas – visada, kai užsidega raudona lemputė, automobilis turi būti sustabdomas iki visiško sustojimo. Testo metu važiuojama įprasta žiedine trasa 20 km/h greičiu. Pirmasis ratas sukamas testo dalyviams esant visiškai blaiviems, antrasis – su mobiliuoju telefonu rankoje ir rašant SMS žinutę. Važiuojant trečiąjį ratą Stefanui Voswinkeliui prie vairo teko sėsti girtam, o Berndui Volkensui – apsirūkiusiam „žolės“. Žinoma, viskas vyko uždaroje bandymų teritorijoje ir, kad būtų saugiau, dalyvaujant patyrusiems testuotojams, kurie sėdėjo keleivio vietoje.

INTERVIU. PROF. MAFREDAS TSCHELIGIS, Firmos „Car Lab“ atstovas iš Zalcburgo (Vokietija)

2015-11-15 18-40-41 Скриншот экрана

MAFREDAS TSCHELIGIS

„RANKOS TURI BŪTI ANT VAIRO“

Išsiblaškymas yra tokia dažna nelaimingų atsitikimų priežastis, kaip ir alkoholio vartojimas sėdint prie vairo. Vis dėlto pavojų kelia ne tik SMS žinučių rašymas. Pone profesoriau Tscheligi, kodėl taip didėja nelaimingų atsitikimų skaičius dėl „išsiblaškymo“ priežasties? Svarbiausia šios didėjančios tendencijos priežastis – naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant. Tačiau ir šiuolaikinės informacinės-pramoginės sistemos, pavyzdžiui, navigacijos sistema arba internetas automobilyje, taip pat labai blaško dėmesį.

Naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant yra draudžiama, o štai važiuojant įvesti kelionės tikslą į navigatorių – ne. Vadinasi, įstatymų leidėjai atsilieka? Vienareikšmiškai. Kelionės tikslo programavimas navigacijos sistemoje taip pat yra pavojingas užsiėmimas vairuojant, kaip ir žinutės rašymas. Čia reikalavimai keliami ne tik įstatymų leidėjams, bet ir gamintojams. Jie turi sukurti sistemas, kurios būtų paprasčiau valdomos.

ABL, 2015 m. Nr. 7

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.