LASF investuoja į žinias

2016-aisiais Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) vienas iš svarbiausių prioritetų tapo investavimas į autosporto bendruomenės švietimą ir ugdymą.  LASF prezidento Romo Austinsko iniciatyva buvo pradėti nemokami seminarų ciklai, iš kurių pirmasis skirtas fiziniam lenktynininkų pasirengimui.

Būtina šviesti autosporto bendruomenę

LASF viceprezidento Jono Dereškevičiaus teigimu, pirmieji trys seminarai, skirti lenktynininkų fiziniam pasirengimui ir vykę Panevėžyje, Kaune bei Vilniuje, sulaukė didelio sportininkų susidomėjimo ir buvo įvertinti, kaip labai naudingi.

„Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad techninėse sporto šakose viskas atsiremia tik į turimą techniką, todėl fiziniam pasirengimui yra skiriamas mažesnis dėmesys. Tai yra tik iš dalies teisinga, nes technika viską lemia tik iki tam tikro lygio. Kai sportininkas turi konkurencingą automobilį, reikalingą inventorių, tada jo pasiekimai pradeda priklausyti ne tik nuo technikos ir įgūdžių, bet ir nuo psichologinio bei fizinio pasirengimo, kurie gali padėti laimėti reikalingas sekundes.

Šių seminarų metu lektorius Mindaugas Pocius pristatė, kaip reikia ruoštis, valdyti pasirengimo procesus, ilsėtis ir maitintis. Pristatoma metodika buvo patikrinta ir plačiai taikoma olimpinėse sporto šakose, o dabar yra tobulinama būtent skirtingoms automobilių sporto disciplinoms. Tai labai naudinga informacija, kurios anksčiau tiesiog nebuvo“, – sako jis.

Dereškevičiaus teigimu, svarbu, kad lenktynininkai suprastų, jog, siekiant aukštų rezultatų, fiziškai ruoštis taip pat reikia profesionaliai.

„Nemaža dalis mūsų sportininkų sportuoja individualiai: vieni bėgioja krosus, kiti žaidžia tenisą, krepšinį ar futbolą. Deja, to tikrai neužtenka, o netinkamai sportuojant galima pasidaryti daugiau žalos negu naudos. Krūviai turi būti parinkti profesionaliai, o dirbti reikia nuosekliai ir pagal trenerio sudarytas specialias programas. Lenktynininko kūnas, nesvarbu, ar jis važiuoja Dakare, ar lenktyniauja kartingais, turi būti visada paruoštas 100%. Tik tada galima pasiekti pačius aukščiausius rezultatus. Tai mes stengsimės akcentuoti, ugdyti ir visapusiškai šviesti autosporto bendruomenę”, – tvirtina ilgametis lenktynininkų treneris J. Dereškevičius.

Ženkliai atsiliekame nuo pasaulinių standartų

Paskaitas vedusio ir auto bei motosporte besispecializuojančio atletinio rengimo specialisto M. Pociaus teigimu, Lietuvoje lenktynininkų fizinis pasirengimas ženkliai atsilieka.

„Pradėjęs specializuotis ir dirbti iš pradžių motosporto, o po to ir automobilių sporto srityje, susidūriau su problema, kad lenktynininkai dažnai visiškai neįvertina fizinio pasiruošimo svarbos. Pavyzdžiui, „Formulėje 1“ sportininkai negali patekti į komandą neišlaikę fizinio pasirengimo testų, kurie trunka daugiau nei savaitę, ir jų metu yra tikrinama sportininko širdis, kokias apkrovas ji gali atlaikyti ir kiti šiai specifinei sporto šakai aktualūs faktoriai. Vakaruose visiems suprantama, kad tiesiog per brangu leisti fiziškai nepasirengusiam sportininkui testuoti itin brangią techniką.

Tuo tarpu Lietuvoje lenktynininkai labai dažnai sportuoja tik mėgėjiškai, retas kuris turi asmeninį trenerį, yra ir tokių, kurie visiškai fiziškai nerengia kūno, o koncentruojasi tik į technikos tobulinimą ir automobilių valdymo įgūdžių gerinimą“, – sako atletinio rengimo specialistas.

Pasak M. Pociaus, atsainus požiūris į fizinį pasiruošimą ne tik nulemia prastesnius rezultatus, bet gali virsti ir sunkiomis traumomis bei pinigų švaistymu.

„Daugelis sportininkų treniruojasi trasose neturėdami fizinio pasirengimo. Važiuoja didelius skaičius ratų, tačiau tai neatneša didelės naudos, o tiesiog yra eikvojamas laikas ir pinigai.  Taip yra todėl, kad treniruotės metu sportininkai važiuoja komforto būsenoje. Žmogus tik patyręs stresą ir išsiskyrus adrenalinui, gali pasiekti savo galimybių ribas, kad pasirodytų jo daromos klaidos, silpnosios vietos. Įprastai mūsų sportininkai tik varžybų metu važiuoja maksimaliu tempu, nes veikia adrenalinas ir noras laimėti, tačiau prisideda ir greičio ruožų kiekis, jaučiama įtampa, todėl galiausiai pasipila klaidos, kurios šiame sporte kainuoja labai brangiai. Aukšto meistriškumo sportininkai daro priešingai. Jie treniruočių metu išspaudžia maksimumą, o varžybose jau nebejaučia tokios įtampos“, – pasakoja M. Pocius.

Nežino, kaip taisyklingai ruošis

Fizinio pasirengimo specialisto teigimu, didžiausia sportininkų klaida – nežinojimas, ką, kada ir kaip daryti.

„Seminarų metu klausiau lenktynininkų, kiek kartų ralio metu vairuotojas pasuka vairą. Tik keli žmonės visuose trijuose miestuose žinojo, kad Lietuvoje „ralistai“ vairą pasuka vidutiniškai 80-100 kartų per minutę, o pasaulio ralio čempionato (WRC) metu – 180 kartų. Taip pat paaiškėjo, kad labai mažai sportininkų naudoja pulsometrus, stebi savo širdies darbą, kvėpavimą. Yra tų, kurie žiūri vaizdo medžiagą, kaip dirba jų kojos ar rankos, tačiau niekas neanalizuoja, kaip jų kūnas, veidas, kvėpavimas reaguoja į perkrovas ar stresines situacijas. Ši informacija leistų spręsti, ar sportininkas moka atsipalaiduoti, ar jo kraujotaka nesutrinka, ar teisingai kvėpuoja ir kaip yra psichologiškai pasiruošęs.

Pavyzdžiui, sportininkui, kuris ruošiasi Dakarui, reikalinga visiškai kitokia programa nei, tarkim, kartingais važiuojančiam lenktynininkui. „Dakaristas“ turi priprasti prie didelių temperatūrų, kai automobilyje karštis pasiekia 52 laipsnius Celsijaus, sportininkas per 20 minučių netenka 1,3 l skysčių, o juk kartais temperatūra automobilio salone pakyla iki 70 ir daugiau laipsnių, o žmogaus temperatūra pasiekia 39 laipsnius, todėl šiems sportininkams būtina ugdyti bendrąją ištvermę, atitinkamai parinkti ir mitybą.

Kartingų atstovams labiausiai pavargsta kaklo raumenys, pėdos lenkimo ir rankos keliamieji raumenys. Ralio atstovams labai svarbu ne ištvermė, o jėgos greitumas ir greitumo jėga. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl būtina atlikti testus, stebėti progresą, ir individualiai spręsti, ką reikia tobulinti. Seminarų metu kaip tik ir stengiausi atskleisti, kaip reikia taisyklingai ruoštis, kaip valdyti treniruočių procesą, ką daryti, norint atsistatyti po sunkių krūvių, kokia turėtų būti mityba“, – seminarų turinį pristato M. Pocius.

Atsistatyti padeda miegas

Pasak specialisto, svarbu ne tik pirminis pasirengimas, tačiau ir jo palaikymas bei poilsis ir atsistatymas po varžybų.

„Pirmas žingsnis yra atlikti reikiamus testus ir įvertinti sportininką. Tada reikia adaptuoti jo kūną būsimiems krūviams: atlikti kardio pasirengimą, ugdyti greičio, jėgos ir reakcijos gebėjimus. Nuolat juos testuoti ir atitinkamai koreguoti. Sportininkas, siekiantis aukštų rezultatų, ir teisingai išsidėliojęs fizinio pasirengimo treniruotes, turėtų sportuoti ne mažiau 3-4 kartų per savaitę. Tačiau tai – tik viena dalis pasirengimo. Fizinį pasirengimą turi papildyti tinkama mityba ir poilsis bei tinkamo krūvio važiavimo treniruotės.

Geriausi pasaulio atletai, kaip Rodžeris Federeris, miega po 10-12 valandų per parą, nes tik miegas leidžia kūnui atsistatyti. Tuo tarpu mūsų sportininkai automobilius tvarko paskutinėmis naktimis, neišsimiega, nuo to stipriai nukenčia ir jų rezultatai varžybų metu. Panaši situacija yra ir su mityba, kuri taip pat lemia kūno atsistatymo procesus. Lenktynininkai po varžybų valgo net ir keptus šašlykus, kas tikrai nėra gerai. Kiti energiją bando atgauti gerdami energetinius gėrimus. Nors dažnai matome, kad energetinius gėrimus geria ir pasaulinės žvaigždės, bet patikėkite, tai tik reklama ir nei vienas profesionalas varžybų metu nenaudoja tokių preparatų. Tinkamai treniruojantis fizinis pasirengimas jus gali pakelti į kitą lygį“, – tikina atletinio rengimo specialistas M. Pocius.

Sportininkai teigiamai įvertino seminarus

Seminaruose dalyvavusio žiedinių lenktynių piloto Justo Gudavičiaus teigimu, įgytos žinios buvo tikrai vertingos ir padės daugeliui pasirengti varžyboms.

„Pirmas įspūdis buvo toks, kad klausydamas mokymų atpažįsti pasakojamas situacijas. Prisiminiau, kai „Bikernieki” trasoje, esant labai dideliam karščiui, per dieną netekau 4,5 kg, apie 5% kūno svorio. Po to buvo labai sudėtinga atsistatyti.

Seminarų metu sužinojom, kaip to išvengti, kaip rengtis varžyboms, koks svarbus yra poilsis ir mityba. Tik atrodo, kad autosportas – ne sunkumų kilnojimas, tačiau sportuoti ir ruoštis varžyboms čia reikia tikrai daug ir sunkiai. Šios žinios tikrai vertingos ir gerai būtų, jeigu jos atsidurtų visiems pasiekiamoje atmintinėje. Neabejoju, kad tai labai pagelbėtų sportininkams”, – sako J. Gudavičius.

Tai tik pirmieji LASF organizuoti seminarai. Planuojama, kad balandžio mėnesį šių seminarų ciklą papildys praktiniai užsiėmimai lenktynininkams, kurių metu bus pristatyta, kaip tinkamai atlikti apšilimą prieš treniruotę ir atvėsimą po treniruotės, jėgos greitumo treniruotė bei specialūs pratimai, skirti autosporto lenktynininkams.

Apie LASF

LASF (Lietuvos automobilių sporto federacija), įkurta 1990 metais Kaune, vienija automobilių sportą propaguojančius ar remiančius asmenis. Šiuo metu veikia 11 komitetų, kuriuose sprendžiami atskirų automobilių sporto šakų klausimai. LASF tikslas yra ne tik populiarinti saugų automobilių sportą, bet ir puoselėti bei kelti bendrą vairavimo kultūrą Lietuvoje: nuo mažiausių iki vyriausių vairuotojų.
http://www.lasf.lt/,
https://www.facebook.com/lasf.automobiliu.sporto.federacija,
http://instagram.com/lasf.lt/

www.auto-bild.lt

ĮDOMIOS NUORODOS

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.