Lietuva priešinasi Europoje bręstančioms automobilių patikros reformoms?

vw
Neskelbiama viešai ataskaita atskleidžia, kad kai kurios ES šalys sabotuoja Europos lygiu rengiamą automobilių pramonės priežiūros reformą. Tarp jų – ir Lietuva.

Europos vartotojų organizacijos BEUC ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad nemažai ES valstybių narių, tarp jų – Vokietija ir Italija, kelia pavojų reformai, kuria siekiama sugriežtinti reikalavimus automobiliams bei apibrėžti naujus automobilių patikros standartus Europoje.

„Didžiulį nerimą kelia situacija, kad nemažai valstybių narių bando užgniaužti iniciatyvas, kurios neleistų kilti naujam „dyzelgeito“ skandalui. Daugelis jų nepritaria priemonėms, kurios užtikrintų realią automobilių patikrą Europos lygmeniu ar padėtų išvengti dabar kylančių interesų konfliktų ir susitarimų tarp automobilių gamintojų, nacionalinių valdžios institucijų bei privačių tyrimų laboratorijų. Matome puikius Europos Parlamento pasiekimus šioje srityje, todėl labai apmaudu, kad valstybės narės vengia teigiamų pokyčių“, – pažymi BEUC generalinė direktorė Monique Goyens.

Jos teigimu, jei ES yra nusiteikusi ryžtingai užkirsti kelią naujam „dyzelgeito“ skandalui ir sugrąžinti vartotojų pasitikėjimą automobilių sektoriumi, valstybės narės kartu su Europos Parlamentu turi skubos tvarka, per keletą artimiausių savaičių išspręsti šį klausimą.

Lietuva „dyzelgeito“ skandalo iššauktų reformų nepalaiko

ES valstybės narės reformos kryptimi juda skirtingu greičiu, ir, deja, Lietuva patenka į gėdingą „lėtąją juostą“ tarp šalių, kurios nesiekia reformų.

„Greitoji juosta“: Austrija, Danija, Ispanija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija.

„Vidurinė juosta“: Belgija, Estija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Kroatija, Lenkija.

„Lėtoji juosta“: Bulgarija, Čekija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

Jei „lėtosios juostos“ valstybių pozicija nepasikeis, pastangos užkirsti kelia naujiems „dyzelgeito“ skandalams bus bevaisės, teigia BEUC, išanalizavusi ES valstybių narių požiūrį į griežtesnių reikalavimų ir rinkos priežiūros taisyklių įvedimą. Lietuva net lėčiausių ES narių kontekste atrodo kaip visiškai reformai besipriešinanti narė – pagal visus keturis BEUC tirtus kriterijus Lietuva gauna „nulį taškų“.

Viltys dedamos į „žaliųjų“ vyriausybę

„Atsaini Lietuvos valdžios pozicija Europos lygmeniu stebina. Regis, mūsų šalyje nėra didžiųjų automobilių koncernų gamyklų, jų lobistai tikriausiai nestovi Lietuvos atstovams „už nugaros“ nustatant vyriausybės poziciją šiuo klausimu. Tačiau Lietuva, galėdama žengti automobilių pramonės priežiūros reformos priešakyje, tą progą praleidžia“, – stebisi Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys. Jis primena, kad dar 2015 m. rudenį tuometinis aplinkos apsaugos ministras K. Trečiokas pareiškė, esą Lietuva neturi pagrindo kelti pretenzijas Vokietijos automobilių koncernui „Volkswagen“.

„Ar žaliųjų-valstiečių vyriausybė ketina ko nors imtis? Regis, valdančiosios partijos pavadinimas įpareigoja Lietuvos Vyriausybės ministrus nelikti nuošalyje nuo ES vykstančių procesų“, – tikisi LVOA atstovas.

ES lygiu planuojama reforma numato didesnį Europos Komisijos vaidmenį prižiūrint automobilių taršos tyrimus ir prireikus atliekant jų nepriklausomus testavimus. Taip pat siekiama išspręsti interesų konflikto problemą, kai automobilių tyrimus atlieka tos pačios tarnybos ir laboratorijos, kurios gauna užsakymų iš automobilių gamintojų.

Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Malta prieš keletą dienų paskelbė ataskaitą apie motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemos reformos įgyvendinimo eigą. Dokumente nurodyta, kad dvi grupės valstybių (neįvardijant šalių pavadinimų) nesutaria dėl reformos nuostatų, todėl vasario 20 d. vyks posėdis, kuriame bus tęsiama diskusija.

Apie būtinybę keisti automobilių taršos priežiūros sistemą prabilta po 2015 m. rudenį atskleistų skandalingų faktų, jog į kai kuriuos koncerno „Volkswagen“ gaminamus dyzelinius automobilius buvo montuojama taršos daviklių rodmenis klastojanti įranga.

Anot K. Kupšio, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas ketina artimiausiu metu imtis iniciatyvų, informuojant Lietuvoje registruotų VW automobilių savininkus apie „dyzelgeito“ skandalo teisines pasekmes.

www.auto-bild.lt

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.