Merginos motociklų krose – apie treniruočių svarbą, paauglystę ir artimųjų įtaką

Automobilių ir motociklų sporte dalyvių daugumą sudaro vyrai. Žiedinėse lenktynėse, ralyje ar šoniniame slydime moterišką pavardę dalyvių sąraše pamatysi ne kiekvienose varžybose. Analogiškai ir motociklų krose: sportuojančių merginų nedaug, tačiau rimčiau tuo užsiimančios taikosi į aukščiausius podiumo laiptelius ir motyvacija bei atkaklumu nenusileidžia, o kartais dar ir pralenkia vaikinus.

Du trečdaliai gyvenimo – motociklų krose

Austėja Tamuliūnaitė yra išimtis ir išimčių. Ji ne tik pasirinko sporto šaką, kurioje moterų nėra daug – motokrosą – bet ir mažai populiarų motociklą – keturratį. Sportuoti pradėjusi su paprastu dviračiu motociklu, mergina keturračiais susidomėjo susiklosčius kiek netikėtoms aplinkybėms.

„Kodėl pasirinkau motokrosą? Mano tėtis sportavo – aš su motokrosu užaugau, kiekvieną savaitgalį važiuodavau stebėti varžybų. Visada norėjau sportuoti ir atsiradus galimybei, pavyko įsigyti motociklą ir 6 metų pradėti sportuoti“, – pasakojo kaunietė A. Tamuliūnaitė.

Dvidešimtmetė mergina, rugsėjo pirmąją pradėsianti antrą kursą Lietuvos sporto universitete, pirmąjį motociklą įsigijo iš Armino Jasikonio – žymiausio šios sporto šakos atstovo Lietuvoje.

Jos sportinėje karjeroje buvo nemenkų pakilimų ir nuosmukių. Bene didžiausias buvo 2010-aisiais.

„Tais metais buvau perdegusi nuo sporto. Prasidėjo paauglystė, atsirado daugiau draugų ir mažiau noro važiuoti motociklu. Motyvacija lenktyniauti man po pusmečio grįžo, tačiau tėtis jau buvo pardavęs motociklą. Naujam pirkti neturėjome pinigų, tad pradėjau sportuoti su tėčio keturračiu“, – prisimena A. Tamuliūnaitė.

2013 m. jie su tėčiu kartu dalyvaudavo varžybose – vieną dieną tuo pačiu motociklu važiuoja vienas, kitą dieną – kitas. Atskirą motociklą įsigyti pavyko tik praėjus dar metams.

Traumos neatbaido nuo sporto

Motociklų sportas yra neatsiejamas nuo traumų. Stebuklas būtų rasti trisdešimtmetį perkopusį sportininką, kuris per motociklų varžybas ar treniruotes nei karto nebūtų susilaužęs kokio nors kaulo. Ne išimtis ir keturratininkė Austėja, nors, kaip vertina pati, jai šioje srityje sekasi.

„Per 14 metų sporte esu turėjusi tik 2 traumas – 2015 ir 2017 m. Prieš 3 metus susilaužiau tris slankstelius ir pirmomis dienomis trauma gerokai paveikė – mąsčiau net apie karjeros pabaigą. Tačiau tokios mintys ilgai netruko ir po kelių dienų jau galvojau, kad noriu vėl važiuoti ir niekas manęs nesustabdys“, – linksmai pasakoja kaunietė.

Į trasą grįžti po traumos ne visiems yra paprasta, tačiau Austėja diskomforto teigė nejutusi – pirmus ratus po ilgos pertraukos važiavo kiek atsargiau, tačiau netrukus važiavo maksimaliu greičiu.

„Varžybų metu būnu susikaupusi, kaip ką padaryti ir negalvoju apie pasekmes. Kai galvosi apie tokius dalykus, pačiam bus sunkiau važiuoti“, – svarsto motociklininkė.

Šiais metais A. Tamuliūnaitė spėjo dalyvauti Europos čempionato etape ir tikisi patekti į Lietuvos rinktinę rugsėjo 23 d. vyksiančiose tautų taurės varžybose. Tiesa, prieš sezoną turėjo planą kuo geriau pasirodyti ir „Nissan Lietuvos motociklų sporto čempionate“, tačiau užimti aukštą poziciją čia jau nelabai realu – po 4 etapų ji keturračių įskaitoje užima 8 vietą. Tiesa, antrąjį etapą ji praleido, o likusiuose užėmė 4-6, 4 ir 9 vietas. Ji varžosi ne atskiroje moterų, o bendroje keturračių įskaitoje ir yra vienintelė mergina tarp 13 dalyvių.

Ji atskleidė turinti minčių apie tobulėjimą ne tik motociklų sporte. Merginos norėtų sudalyvauti klasikinio ralio varžybose, tačiau kol kas realaus šio noro įgyvendinimo plano nėra.

Būtinos treniruotės

Tėvai bei kiti artimieji turi didelę įtaką vaikų pasirinkimui, tačiau kartais jie „nusižiūri“ pomėgius nuo kitų. Taip nutiko Skudučių šeimoje: pirmasis motokroso varžybose dalyvauti pradėjo brolis Aidas, šiuo pomėgiu užkrėtęs sesę Adriją, o jos pėdomis seka ir Agilija. Trys vaikai šeimoje sportuoja motociklais, nors nei vienas iš tėvų su motokrosu nieko bendro nėra turėjęs.

Ignalinoje gyvenančios šeimos ritmas gerokai susietas su motokroso varžybomis ir ypač – Lietuvos čempionatu. Tačiau tai – tik geriausiai matoma pusė, už kurios slypi daugybė valandų treniruočių.

„Stengiamės kiekvieną savaitę turėti bent 2 treniruotes. Ne visada tiek išeina, bet 2 jau yra gerai. Be to, reikalingas ir fizinis pasiruošimas – be jo motokrosas būtų žymiai sunkesnis. Iš šono gal ir lengva atrodo, bet realiai – labai sunku. Be fizinio pasiruošimo tik mėgėjiškai galima važiuoti, bet ir tai nemanau, kad būtų lengva“, – įsitikinusi Adrija.

Dažnos treniruotės ypač svarbios grįžtant po traumų – ilgesnį laiką nesportavus, trasoje kai kuriuos manevrus įgyvendinti pavyksta gerokai lėčiau nei iki tol: sportinei formai atgauti reikia laiko.

Į dešimtą klasę eisianti penkiolikmetė Adrija likus vienam etapui iki „Nissan Lietuvos motociklų kroso čempionato“ pabaigos užima pirmą vietą moterų įskaitoje, jos sesė Agilija žengia trečia. Jų brolis Aidas motociklų su varikliais iki 65 kub. cm klasėje po keturių etapų – šeštoje vietoje.

Penktas, finalinis 2018 m. Lietuvos motokroso čempionato etapas vyks rugsėjo 8-9 dienomis Utenos trasoje.

www.auto-bild.lt

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.