Vartotojų organizacija: švariam transportui remti galėtume skirti dalį suskystintų dujų akcizo

SND akcizo padidinimas mažiau paskatins šešėlį degalų rinkoje, negu analogiškas dyzelino akcizo ūgtelėjimas

Vartotojų atstovai siūlo valdžiai atkreipti dėmesį į kol kas retai aptariamą degalų rūšį – suskystintas naftos dujas (SND). Pastarųjų akcizas jau daug metų nėra didinamas, nors kitų degalų rūšių akcizas periodiškai pakeliamas. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso nuomone, tokia akcizų politika lemia, kad neproporcingai didelė lengvųjų automobilių dalis naudoja dujas, o jų pigumas sukuria savotišką „konkurenciją“ ir neleidžia plisti kitoms, mažiau taršioms judumo priemonėms.

Siekiant mažinti oro taršą, valstybei teks surasti lėšų, kurios leistų remti švarias, mažai taršias lengvojo transporto priemones. Aplinkos ministerijos neseniai pasiūlytame oro taršos mažinimo priemonių sąraše minimos taršos rinkliavos, automobilių registracijos mokesčiai, o taip pat akcizų didinimas. Natūralus sprendimas, siekiant pažaboti taršių dyzelinių automobilių vyravimą Lietuvos keliuose – didinti akcizą dyzelinui – Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovams neatrodo tinkamas, bent jau artimiausiu metu.

Skatintų šešėlį, kirstų per krovininio transporto konkurencingumą

Anot Aljanso, dyzelino akcizo didinimas Lietuvos sąlygomis gali neduoti reikiamo efekto, nes šalia Lietuvos, čia pat už sienos, egzistuoja didžiulės pigaus dyzelino „tiekimo bazės“ – Rusija ir Baltarusija. Bet koks dyzelinių degalų akcizo padidėjimas reikš, kad mūsų šalies vežėjai eilinį kartą patiria problemas dėl konkurencingumo sumažėjimo, skurdėja vietinių degalinių tinklų apyvarta, o ženkliai išauga nelegaliai Lietuvoje iš bakų perpilamų ir parduodamų degalų pasiūla.

Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nario Kęstučio Kupšio, kuris taip pat vadovauja ir viešajai įstaigai „Lietuva be šešėlio“, prižiūrinčiai šešėlinės prekybos žemėlapį beseselio.lt, būtent saikingas, palaipsnis suskystintų naftos dujų akcizo didinimas gali būti švelni priemonė pratinant vairuotojus prie mažiau taršių ir visai netaršių judumo alternatyvų, kartu išvengiant šešėlinės prekybos didėjimo. Papildomai surenkamos lėšos galėtų tapti valstybinio netaršių automobilių skatinimo fondo pagrindu.

„Suskystintos naftos dujos dėl savo pigumo yra vairuotojų mėgstama alternatyva brangesniems benzinui ir dyzelinui. Deja, tai nėra klimatui draugiška alternatyva, nes didelės SND sąnaudos 100-ui kilometrų reiškia ir dideles CO2 emisijas. Laipsniškas suskystintų naftos dujų brangimas, drauge su dyzelinu varomų automobilių ženkliu apmokestinimu (pirmos registracijos metu bei kasmetinių taršos mokesčių būdu), natūraliai skatins Lietuvos vairuotojus persėsti prie mažai taršių hibridinių bei visai netaršių elektrinių automobilių“, – siūlo K. Kupšys.

Šiomis dienomis Aljansas Aplinkos ministerijai pateikė atsiliepimą Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektui, siūlydamas svarstyti SND, o ne dyzelino akcizo didinimo galimybę, kartu akcentuodamas ir kitas neatidėliotinas priemones. Nors pirminis plano projektas kritikuotas Premjero Sauliaus Skvernelio, Aljanso atstovai įsitikinę: projektą pagerinus, jis galėtų tapti svarbiu politinio dabartinės valdančiosios koalicijos įsipareigojimo mažinti oro taršą išbandymu.

„Lietuva, priešingai negu daugelis mano, nėra toks jau „žalias“ kraštas, kai kalbame apie oro taršą. Jei planas su dauguma jame numatytų priemonių būtų priimtas dar šios Vyriausybės ir šios Seimo daugumos, ir galbūt jau artimiausio Seimo politinio sezono metu, po kelerių metų gatvėse išvystume ženkliai daugiau mažataršių automobilių, išsivalytume nuo dūmijančio „autolaužo“ keliuose, o oras, pirmiausia miestuose, taptų švaresnis. Tarptautinės organizacijos skelbia, kad oro tarša turi didžiulę neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir netgi įvertina ekonominius tos taršos nuostolius. Žala vertinama milijonais ir milijardais eurų kasmet, o dėl kvėpavimo ir kitų susijusių su oro tarša ligų prarandami tūkstančiai darbo valandų. Todėl pamatuotos valstybės „investicijos“ į gryną orą suteikia impulsą visai ekonomikai, bet pirmiausia – leidžia išsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą“, – mano Aljanso tarybos narys.

Nors dujų akcizo pakėlimas nesumažina kitų LVOA siūlomų priemonių (kaip taršių automobilių registracijos mokesčio ar metinio mokesčio) įvedimo reikšmės, tai jau galėtų tapti vienu iš pirmųjų žingsnių kompleksiškai sprendžiant oro taršos problemą, ypač miestuose. Jei jau būtų įgyvendintas seniai keltas Europos Komisijos pasiūlymas mokesčio dydį susieti su išmetamu CO2 kiekiu bei su energine degalų verte, šiuo metu Lietuvoje SND akcizo tarifas būtų jau siekęs ne mažiau kaip 500 eurų už toną (vietoje esamų 304,1), ir santykinis dujų pigumas būtų ne toks žymus.

Studija atskleidė: pigiausia – važinėti naudojant SND, antroje vietoje – dyzelinas

Kaip parodė liepą paviešintas pirmą kartą Lietuvoje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas, dujinių automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal bendrą eksploatacijos pigumą – dyzelinu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio.

Vilčių teikiantis tyrimo rezultatas – prognozė, parodanti, jog ilgainiui, 2025-2030 metais, elektriniai ir kraunami iš tinklo hibridiniai automobiliai gali tapti konkurencingi net be valstybės paskatinimo. Aljanso Tarybos narys Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad laukti negalima, reikia jau dabar pradėti planuoti ir įgyvendinti netaršaus transporto skatinimo programas, kadangi svarbu ne tik eksploatacijos kaštai, bet ir vairuotojų, keleivių ir ypač – praeivių – sveikata. „Kasdien įkvėpdami išmetamąsias dujas, kenkiame plaučiams, širdžiai. Ilgainiui tai priveda prie daug didesnių išlaidų, tiek visuomenės mastu, tiek kiekvieno vartotojo šeimyniniame biudžete“, – primena vartotojų atstovas.

Bendrosios automobilio eksploatacijos kainos (angl. TCO – total cost of ownership) studiją atliko Didžiosios Britanijos transporto konsultacinės bendrovės „Element Energy“ specialistai. Prie studijos parengimo prisidėjo Europos vartotojų organizacija BEUC (Bureau Européen des Unions de Consommateurs) ir Europos Klimato Fondas (ECF, European Climate Foundation). Panašios studijos pastaraisiais metais atliktos ir kitose ES šalyse. Būtent tokiomis TCO studijomis įprastai vadovaujasi sprendimų priėmėjai, įvedant taršių automobilių apmokestinimo ir netaršių automobilių rėmimo schemas.

www.auto-bild.lt

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.