Jūs esate: Pradžia > Naujienos > Express naujienos >

Antanas Juknevičius įveikė 11-tąjį savo Dakarą

Naujoje šalyje šiemet organizuotas sunkiausias pasaulyje ralio maratonas šiandien užbaigtas kiek netradiciškai. Įveikę paskutinį greičio ruožą ir 13 kilometrų parodomąją trasą žiūrovams, ekipažai atvyko tiesiai į Dakaro podiumą. Fanų vėliavomis ir šūksniais pasitiktas daugiausiai kartų Dakare finišavęs Antanas Juknevičius ir jo šturmanas Darius Vaičiulis paskutinį šių metų etapą įveikė sėkmingai lenktynes užbaigė 20-toje pozicijoje

„Dakaras šiemet gal ir nebuvo toks kokio tikėjomės, tačiau podiumas visuomet yra tarsi vyšnia ant torto, visų metų darbo rezultatas. Už jo stovi daugybė žmonių: mechanikai, partneriai, media komanda. Didžiausios padėkos nuo mūsų komandos skrieja ir visiems sirgaliams, tiek buvusiems čia, tiek palaikiusiems Lietuvoje. Tikiuosi, kad ir kitais metais mus čia pamatysite.“ – iškart po podiumo teigė „KREDA“ komandos pilotas.

Ilgai Saudo Arabijoje „KREDA” komanda užsibūti nežada. Jau rytoj ekipažo laukia kelionė į Lietuvą. Antanas Juknevičius kartu su šturmanu Dariumi Vaičiuliu Vilnių pasieks šeštadienį pavakare – 17 val. 50 min

Paskutinysis greičio ruožas lyderių rikiuotėje netikėtumų nepateikė. „MINI“ dominavimą užtvirtino ir Dakarą trečią kartą laimėjo patyręs ispanas, Carlosas Sainzas, artimiausią konkurentą, Nasserą Al-Attiyah aplenkęs daugiau nei šešiomis minutėmis. Trečioje vietoje liko kitas „MINI“ pilotas, Stephanas Peterhanselis, atsilikęs beveik dešimt minučių.

Motociklų klasėje pirmąja pergale Dakare džiaugėsi amerikietis lenktynininkas Ricky Brabecas, kurio motociklo gamintojai „HONDA“ pirmą kartą pavyko įveikti daug metų dominavusius „KTM“.

 www.auto-bild.lt

Benediktas Vanagas šių metų Dakare užėmė 15-ąją vietą

Penktadienį, sausio 17-ąją, Dakaro dalyviai įveikė paskutinįjį trumpą greičio ruožą, po kurio paaiškėjo šių metų ralio maratono laimėtojai. „Inbank team Pitlane“ komandos ekipažas lenktynes užbaigė susikaupę – Benediktas Vanagas su Filipe Palmeiro šiame etape užėmė 19-ąją, o bendroje įskaitoje – 15-ąją poziciją.

Lietuvių sirgaliai po finišo B. Vanagą kilnojo ant rankų, o jo pasirodymas uždarymo ceremonijoje vėl sukėlė lietuvišką trispalvę atkartojančių spalvotų širdelių bangą internete.

 

Svarbiausia – nauja patirtis

Apibendrindamas pasirodymą Dakare lenktynininkas kalbėjo, kad jis būtų vertas 8,5 balų dešimtbalėje sistemoje. „Įvertinus aplinkybes prieš Dakarą ir mūsų galimybes, rezultatas tikrai neblogas. Viena smulkmena mums kainavo tris valandas ir iš esmės – tikslą. Blaiviai vertinant, galėjome būti dešimtuke, bet ar būtume kilę aukščiau – abejoju“, – komentavo B. Vanagas.

Jis pridūrė, kad viskas tobulėja, todėl ir galvojant apie ateitį komandai taip pat reikės galvoti apie pokyčius. Poilsio lenktynininkas neplanuoja – aiškiai žino, ką turi padaryti ir grįžęs į Lietuvą grįš prie darbų.

„Iš vienos pusės, tu supranti, kad sunkus laikotarpis baigėsi. Antra vertus, puikiai žinai, kad kažkas vėl prasidės. Stokholmo sindromas čia egzistuoja – auka pradeda jausti prieraišumą savo pagrobėjui. Su Dakaru yra panašiai“, – komentavo jis.

Vanagas apgailestavo dėl Vaidoto Žalos nesėkmės paskutiniame greičio ruože, bet pastebėjo, kad tokia yra ralio maratono esmė – reikia atvažiuoti iki finišo. Jis vylėsi, kad lietuvių ekipažui pavyks tai padaryti.

„Šiandien tikrai buvo daug vietų, kuriose važiuojant labai buvo galima sulaužyti automobilį, kai kam taip ir atsitiko. Bus pamoka, aš savo pamokas taip pat išmokau, jų buvo ir šiame Dakare“, – komentavo pilotas.

Saudo Arabijoje lenktynininkas labiausiai pasigedo sudėtingų ir klastingų kopų. Jis vylėsi, kad organizatoriai dar neatskleidė visų kortų ir kitais metais parodys daugiau šios šalies.

Kas laimėjo šiais metais?

Carlosas Sainzas paskutiniajame greičio ruože jau nerizikavo. Ispanas finišavo šeštas, tačiau turėtos 10 minučių persvaros užteko tam, kad jis išlaikytų pirmąją vietą bendroje įskaitoje. Tai yra trečioji C. Sainzo pergalė Dakare.

„Toyota Gazoo Racing“ pilotas Nasseras Al-Attiyah buvo vienas iš nedaugelio, kuris finaliniame etape dar kovojo dėl pozicijos. Jis laimėjo greičio ruožą ir turėtą trapią 6 sekundžių persvarą prieš Stephane’ą Peterhanselį padidino iki daugiau nei 3 minučių.

Al-Attiyah automobilių įskaitoje šiais metais užėmė antrąją vietą, o S. Peterhanselis liko trečias.

Galingai lenktynes užbaigė buvęs „Formulės 1“ lenktynininkas Fernando Alonso. Paskutiniajame etape jis finišavo ketvirtas, o bendroje įskaitoje užėmė 13-ąją vietą.

Motociklų įskaitoje pranašumą prieš būrį KTM įrodė gamyklinė „Honda“ komanda. Dakarą laimėjęs Ricky Brabecas taip pat tapo pirmuoju tai padariusiu amerikiečiu.

Keturračių įskaitoje ketvirtąją savo karjeros pergalę iškovojo Ignacio Casale su „Yahama“.

Bagių kategorijoje šiais metais sau lygių neturėjo Casey Currie su „Can-Am“, o sunkvežimių įskaitoje vėl niekas nepasipriešino „Kamaz“ komandai – pergalę iškovojo Andrejus Karginovas.

 

Duoklė žiūrovams

Organizatoriai prieš paskutinę Dakaro dieną išgąsdino dalyvius net 374 kilometro ilgio greičio ruožu.

Tačiau tiesa buvo kiek kitokia – trasa buvo sutrumpinta dėl statybų naftos gavybos komplekse. Pirmąją jos dalį sudarė 168 kilometrai sportiniu režimu, po kurių sekė ilgas pervažiavimas ir dar 12 kilometrų žiūrovų pramogai skirtas parodomasis ruožas.

Iki 180 kilometrų subliuškusio greičio ruožo danga buvo labai įvairi – daugiau nei trečdalį sudarė smėlis ir kopos, tačiau buvo iš šiek tiek akmenų bei atkarpa vietinio dirvožemio.

www.auto-bild.lt

Šilta žiema ir Dakaras kaitina aistras – registracija į „Moterų ralį“ įgauna pagreitį

Didžiausias Lietuvoje ir išskirtinai moteriškai auditorijai skirtas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ skaičiuoja naujus registracijos rekordus. Per pirmas kelias registracijos savaites į renginį užsiregistravo virš 200 komandų ir beveik 700 dalyvių.

„Ekranuose šmėkščiojantys įspūdingi Dakaro ralio vaizdai, o gal šilta žiema kursto moterų azartą, tad net trečdalis užsiregistravusių į „Moterų ralį“ yra naujokės. Tik dešimtadalyje ekipažų važiuoja po dvi dalyves – vairuotoja ir šturmanė – likusiuose po tris, keturias ar penkias“, – teigia ralį organizuojančios VšĮ „Idėjų grupė“ vadovė Neringa Simson.

Anot organizatorės, nors iki renginio liko kiek daugiau nei trys mėnesiai, galvojančios dalyvauti, bet dar neužsiregistravę automobilių sporto aistruolės turėtų suskubti – jei registracija vyks tokiu pačiu tempu, ją teks stabdyti anksčiau laiko.

„Moterų ralis“ vyksta pagal iš anksto suplanuotą ir kelio knygoje nužymėtą maršrutą. Per tam tikrą laiką dalyvės turi įveikti apie 300 kilometrų, atlikti įvairias užduotis, greičio rungtis. Ekipažai turi tilpti į laiko normas, tad pasiekę numatytą dalyvių skaičių, registraciją stabdome“, – sako N. Simson.

Paskutinį balandžio šeštadienį vyksiantis „Moterų ralis“ bus jau šeštasis. Dar iki starto organizatoriai būsimoms ralio dalyvėms kovo-balandžio mėnesiais surengs keletą susitikimų ir mokymų. Pasak Neringos Simson, tai dar viena priežastis, kodėl ekipažams reiktų registruotis jau dabar.

Šiuo metu organizatoriai moterims ruošia vaizdingą maršrutą, kuris iki pat starto liks paslaptimi. „Tradiciškai iš Vilniaus centro startuojančios merginos jau yra aplankę daug Lietuvos kultūros paveldo objektų, įspūdingų kraštovaizdžių, dvarų, sodybų, piliakalnių. Bet net ir pačios ištikimiausios mūsų ralio dalyvės ir vėl bus netikėtai nustebintos“, – žadėjo „Idėjų grupė“ vadovė.

Pasak organizatorių atstovės, patyrusios „Moterų ralio“ dalyvės išmintingai skuba registruotis kuo anksčiau, kad užtektų laiko papuošti automobilį, pasisiūti ar net iš užsienio atsisiųsti sukneles. Stilingas ekipažų aprangos kodas kaip visuomet – „Moterų ralio“ vizitinė kortelė.

„Renginyje dalyvauja draugės, kolegės, giminaitės. Jos išbando save įvairiose rungtyse, išmoksta komandinio susiklausymo, išlieja fontanus emocijų. O pasiekus finišo tiesiąją ir pasakius: „Mes tai padarėme“, patirtos euforijos užtenka visiems likusiems metams“, – įsitikinusi Neringa Simson.

Ekipažai ralyje varžysis aštuoniose įskaitose: bendroje, pirmą kartą dalyvaujančių, dviejų narių, istorinių automobilių, komandinėje, pradedančiojo vairuotojo, daugiau kaip dviejų narių, svečių. Bus ir specialiųjų nominacijų: stilingiausia komanda, azartiškiausias ekipažas.

Simson teigimu, „Moterų ralis“ ir toliau integruosis į miesto erdves. Vilniečiai ir miesto svečiai galės stebėti ralio dalyvių startą, slalomo varžybas, greičio rungtis, sutikti finišuojančius ekipažus.

„Pasiteisino praėjusį pavasarį ralio metu Vilniaus centre surengta aktyvaus laisvalaikio šventė „Active Fest Vilnius“. Šiemet į Lukiškių aikštę vėl kviesime žiūrovus laukti grįžtančių moterų. O kad laukimas neprailgtų, tėvams, vaikams, jaunimui, senjorams pasiūlysime išbandyti save įvairiose laisvalaikio ir sportinėse veiklose“, – žadėjo renginių organizatorė Neringa.

Su registracijos į „Moterų ralį“ sąlygomis galima susipažinti ralio taisyklėse, skelbiamose renginio interneto svetainėje www.moteruralis.lt. Čia pat yra ir nuoroda į registracijos anketą.

Gruodį prasidėjusi registracija baigsis balandžio 17 d. Šeštasis „Moterų ralis“ vyks 2020 m. balandžio mėn. 25 d.

 

Apie „Moterų ralį“

Nuotaikingas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ Lietuvoje organizuojamas nuo 2015 metų. Tai analogo Lietuvoje neturintis masiškiausias renginys „ant ratų“, skirtas tik moterims. Vos gimęs „Moterų ralis“ sulaukė gausaus dalyvių skaičiaus ir tapo vienu laukiamiausių aktyvių moterų laisvalaikio renginiu.

„Moterų ralio“ vienas tikslų – vairavimo kultūros ir saugumo kelyje didinimas. Ralio varžybos vyksta pagal Kelių eismo taisykles, čia svarbiausia skubėti lėtai. Kelių šimtų kilometrų trasoje ralio dalyvių laukia lankytini objektai, nuotaikingos užduotys bei specialios vairavimo rungtys. Dalyvaudamos varžybose moterys įgauna daugiau vairavimo, orientavimosi kelyje patirties.

2018 metais užfiksuotas Lietuvos rekordas – „Masiškiausias moterų automobilių sporto renginys“ (320 ekipažų, kuriuos sudarė 1 250 moterų). „Moterų ralyje“ 2019 m. važiavo 1444 moterys, 376 ekipažai.

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją galima rasti svetainėje www.moteruralis.lt bei socialinio tinklo Facebook paskyroje „Moterų ralis“.

www.auto-bild.lt

Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema

2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas. Tai bus dar viena privalomai į kiekvieną automobilį montuojama sistema, kurios įtaka eismo saugumui, manoma, bus labai didelė. Nepaisant to, jau dabar kai kuriuose automobiliuose AEB montuojama standartiškai ar už simbolinę papildomą kainą. Tačiau jų efektyvumas skiriasi.

Autonominio avarinio stabdymo sistema yra bene svarbiausia siekiant sukurti visiškai savavaldį automobilį. Pirmasis avarijos išvengti leidžiantis ir pats sustojantis automobilis – „Volvo“ – buvo pristatytas dar 2009 m. Šiais laikais tokias sistemas gali turėti daugelis, o itin tikslios ir pažangios montuojamos net į nebrangius „Suzuki“, „SsangYong“ ar „Škoda“ modelius.

 

Ne visi stabdo patys

Automobiliuose montuojamas pagalbines stabdymo sistemas galima skirstyti į tris dalis: jau minėta AEB, „Forward Collision Warning“ (FCW) ir „Brake Assist“ (BA). Neretai jos visos vadinamos autonominio stabdymo sistemomis, tačiau tokią funkciją išties turi tik pirmoji.

„Brake Assist“ tipo sistemos reaguoja į priekyje automobilio esančius objektus ir, užfiksavusios galimą avarinę situaciją, padidina stabdžių sistemos slėgį iki maksimalaus. Taip ši sistema tampa efektyvesnė, mat daugybė vairuotojų avariniu atveju nepakankamai stipriai nuspaudžia stabdžių pedalą.

„Forward Collision Warning“ dažniausiai vadinamos sistemos taip pat numato galimas avarines situacijas ir garso, vaizdo ar jutiminiais (pvz., vibruojančiu vairu) signalais įspėja vairuotoją apie artėjantį eismo įvykį bei ragina jį imtis veiksmų.

„Autonomous Emergency Braking“ tipo sistemos stabdo automatiškai, neįsikišant vairuotojui. Dažniausiai jos montuojamos kartu su BA bei FCW sistemomis, o autonomiškai stabdyti automobilis pradeda tik pačiu paskutiniu momentu, kai jau tampa šimtu procentų aišku, jog vairuotojas avarijos išvengti nepajėgs. Dėl šios priežasties AEB tipo sistemų aprašymuose nurodoma, jog jos tik didina tikimybę išvengti eismo įvykio arba mažina jo padarinius, bet negarantuoja, jog avarijos bus išvengta.

AEB sistemos dar skirstomos į kelis lygius: vienos veikia tik nedideliu greičiu, įprastai iki 30 km/val., kitos – didesniu greičiu bei yra praktiškos greitkeliuose, o pačios moderniausios atpažįsta ir mažesnius eismo dalyvius (pėsčiuosius ar dviratininkus).

Pačios moderniausios AEB sistemos naudoja ir priekiniame buferyje montuojamą trumpųjų bangų radarą, ir priekinio stiklo viršuje esančią kamerą. Dviem jautriais jutikliais sistema gali itin tiksliai užfiksuoti automobilio poziciją kitų eismo dalyvių atžvilgiu, įspėti vairuotoją bei stabdyti tik tada, kai išties reikia, – nepanikuoti be reikalo. Tokios skirtingus jutiklius turinčios ir daugelį eismo dalyvių atpažįstančios sistemos montuojamos ir prabangiausiuose „Lexus“ ar „Mercedes-Benz“ modeliuose, ir kai kuriuose vos keliolika tūkstančių kainuojančiuose automobiliuose, pavyzdžiui, 3,7 m ilgio „Suzuki Ignis“.

 

Gerai veikia kas trečia

Automobilių gamintojai mėgsta deklaruoti, jog jų kuriamuose modeliuose montuojamos pažangios AEB sistemos, tačiau jos veikia toli gražu ne kiekviename modelyje vienodai. Įvairios automobilių bandymus atliekančios organizacijos pastaraisiais metais išbando daug autonominio avarinio stabdymo sistemų ir jų išvados ne visada yra džiuginančios.

Pavyzdžiui, „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose tiksliai prieš kliūtį sustojo tik kas trečias 30 km/val. greičiu bandytas modelis. Dar maždaug vienas iš trijų įspėjo vairuotoją ir pradėjo stabdyti, tačiau visiškai sustoti nespėjo. O likęs trečdalis net nereagavo į kelio trajektorijoje buvusį automobilio maketą.

Bandymus atlikę žurnalistai bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai kaip puikiai pasirodžiusius išskyrė labai įvairius modelius – nuo prabangaus „Range Rover Evoque“ iki nedidelio krosoverio „Suzuki Vitara“ ar sportiško kupė „Toyota Supra“.

„Europos metų automobilio 2020“ rinkimų automobiliai buvo bandomi pamažu didinant greitį iki šis tampa per didelis ir į kliūtį sureaguoti sistema nebespėja. Čia išvadų taip pat buvo įvairių: pavyzdžiui, „Volkswagen T-Cross“ autonominio avarinio stabdymo sistema tinkamai suveikė 45 km/val. greičiu, o jį padidinus iki 50 km/val., sustoti nespėjo.  „Subaru Forester“ stabdė tinkamai iki pat 85 km/val., o 1 serijos BMW AEB sistema greičiui sumažėjus iki 5 km/val. stabdžius sugalvojo atleisti ir automobilis nestipriai bumbtelėjo į kliūtį.

Tokie bandymai įrodo, jog AEB sistemos efektyvumui automobilio kaina įtakos neturi. Tai pabrėžia ir didžiausios Europos nepriklausomos automobilių saugumo tyrimų bendrovės „Euro NCAP“ ekspertai – AEB sistemos veikimas jau kelerius metus yra įtrauktas į bandymo procedūras. Tikėtina, kad nuo 2022 m. autonominio avarinio stabdymo sistemos efektyvumas bus vienas svarbiausių kriterijų norint gauti aukštą „Euro NCAP“ įvertinimą.

www.auto-bild.lt

Sėkmingas pasirodymas Dakare: ko trūksta lietuviams?

Pirmą kartą lietuviams Dakare laimėjus greičio ruožą šių lenktynių liga sergantys tautiečiai vis garsiau ėmė svarstyti: ko reikia norint kilti dar aukščiau ir konkuruoti su gamyklinių komandų pilotais?

Dakaro legenda, Antanas Juknevičius, pripažįsta, lenktynininkui labai svarbu turėti greitą automobilį, ypač, jei maratonas pasitaiko toks greitas kaip šiemet. Tačiau geram pasirodymui reikalinga ne tik gera technika, bet ir nuolatinės treniruotės.

„Dakaras – kaip olimpinės žaidynės. Norint demonstruoti solidų rezultatą ir kovoti dėl prizinių vietų, būtina važiuoti „FIA“ „Cross-Country“ ralio maratonuose visus metus ir palaikyti formą. Stephanas Peterhanselis, Nasseras Al-Attiyah ir kiti aukščiausiose pozicijose esantys lenktynininkai yra tikriausi to pavyzdžiai. Per metus jie įveikia keturis ar penkis mini Dakarus ir nuolat jaučia lenktyninį pulsą.“ – atskleidė Antanas Juknevičius

„FIA“ „Cross-Country“ ralio maratonai kasmet skirtingose šalyse vyksta keturis-penkis kartus per metus. Šių lenktynių dalyviams kaskart tenka įveikti maždaug puse Dakaro distancijos – apie 3000 kilometrų ir už pasiektus rezultatus rinkti įskaitinius taškus.

Pats Antanas Juknevičius „FIA“ „Cross-Country“ ralio maratonuose yra labiausiai patyręs lietuvis. Per ilgą tarptautinę karjerą lenktynininkas įveikė visus šio čempionato etapus. Sėkmingiausiu savo pasirodymu jis laiko „Abu Dhabi Desert Challenge“ varžybas 2011 metais. Savo klasėje ten pavyko iškovoti pirmąją vietą, o absoliučioje įskaitoje A. Juknevičius buvo šeštas.

„Į Abu Dabį kasmet susirenka visas bekelės elitas, nes šis ralis būna labai gerai organizuotas. Jis turbūt antras pagal sudėtingumą po Dakaro, nes vyksta vienose įspūdingiausių pasaulyje kopų. Važiavimo sąlygas ten labai sunkina didelis karštis ir klampus smėlis, todėl komandoms penkias dienas tenka gerai paprakaituoti bandant įveikti nemažą atstumą.“ – pasakojo kopų ekspertu vadinamas lenktynininkas

Deja, tokios „treniruotės“ prieš Dakarą, privačiai komandai, smarkiai kirstų per kišenę. Pasak A. Juknevičiaus norint dalyvauti visuose pasaulio taurės etapuose būtinas mažiausiai 800 tūkstančių eurų biudžetas, tačiau tai dar ne galutinė suma, galinti smarkiai išaugti, todėl Dakare šiuo metu besivaržančios lietuviškos komandos apie „FIA“ „Cross-Country“ ralio maratonų taurę svajoja nedrąsiai ir dažniausiai renkasi įveikti bent po vieną etapą per metus.

www.auto-bild.lt

Po devintojo greičio ruožo A. Juknevičius išlieka stabilus

Dakaro ralio horizontas šiandien ir vėl pasikeitė. Vos spėję pasidžiaugti nedidelėmis kopomis, sunkiausio pasaulyje ralio maratono dalyviai, šiandien ir vėl vargo vingiuodami serpentinais ir keisdami pramuštus ratus. Lietuvos ekipažai šiame Dakare ir toliau stabilūs. Vakar savo kopų įveikimo įgūdžius demonstravęs Antanas Juknevičius šiandien finišavo 24-toje pozicijoje.

Aštuntąjį greičio ruožą tarp 20-ties stipriausiųjų užbaigusi „KREDA“ šiandien tradiciškai startavo 24-toje pozicijoje, tačiau prieš pat neutralizacijos zoną susidūrė su ta pačia, visus lenktynininkus kamavusia bėda. Keisdamas ekipažas į trasą jie praleido tris sunkvežimius, todėl antroje greičio ruožo dalyje kaip juokėsi pats sportininkas teko „valgyti dulkių vakarienę“.

„Tik išvažiavę iš neutralizacijos akmenyse praradom dar vieną ratą. Kelio knygoje parašyta, kad turėtų būti smėlis, o ten vien akmenys smėlį pasislėpę. Šiaip nieko naujo, kraštovaizdis tas pats, daug tiesiųjų.“ – dieną apibendrino „KREDA“ komandos pilotas Antanas Juknevičius.

Vakar lyderių pozicijas užleidę Dakaro veteranai šiandienos etape buvo nusiteikę pasitempti. Pirmasis finiše pasirodė Stephanas Peterhanselis, savo artimiausią konkurentą Nasserą Al-Attiyah aplenkęs vos 15 sekundžių skirtumu. Trečioje vietoje liko vietinis Yasiras Seaidanas, pirmą kartą šių metų Dakare finišavęs stipriausiųjų trejetuke.

www.auto-bild.lt

Susikaupimą išlaikęs Benediktas Vanagas beldžiasi į TOP15

Antradienį, sausio 14-ąją, po dviejų dienų, praleistų Vadi Al-Davasire ir jo apylinkėse, Dakaro dalyviai įveikė alinantį, beveik 900 kilometrų maršrutą. „Inbank team Pitlane“ komandos ekipažas devintajame etape užėmė 16-ąją vietą, o bendroje įskaitoje pakilo į 17-ąją poziciją.

Benediktas Vanagas ir Filipe Palmeiro pavyzdingai laikėsi plano – buvo pakankamai greiti, bet nerizikavo. Stabilus tempas leido jiems greičio ruože varžytis tarp 15 greičiausių automobilių ekipažų.

Po finišo B. Vanagas pasakojo, kad pirmoji dalis, kurią sudarė 155 kilometrai buvo itin techniška „Buvau pasiilgęs vairavimo, todėl buvo labai smagu. Trasoje daug akmenų, tačiau prie to mes turbūt nepriprasime“, – komentavo jis.

Anot lenktynininko, antroji dalis buvo labai tiesi ir beprotiškai greita. „Vietomis irgi pasitaikė uolų ir akmenų, todėl reikėjo saugoti ratus. Vieną pramušėme, bet bendrai įvertinus, manau, kad viskas klostėsi neblogai“, – kalbėjo B. Vanagas.

 

Intriga tik didėja

Dakaras tęsėsi be jaunųjų debiutantų „Heston MRO team Pitlane“ antrojo ekipažo. „Toyota Hilux“ komanda galėjo suremontuoti, tačiau organizatoriai pasakė atvirai – Edvinas Juškauskas su Aisvydu Paliukėnu jau išnaudojo visas gyvybes ir pasiūlė jiems į lenktynes grįžti kitais metais.

Iš Dakaro pasitraukė ir tikra ralio maratono legenda Cyrilas Despres. Po nesėkmės trečiajame etape jis važiavo „Dakar Experience“ įskaitoje, o prieš devintąjį etapą atidavė savo bagio variklį komandos draugui Mitchellui Guthrie.

Praėjusiais metais bendroje įskaitoje B. Vanagą vos 5 sekundėmis aplenkęs Ronanas Chabotas antradienį vertėsi pačioje greičio ruožo pradžioje. Vairuotojas ir šturmanas nenukentėjo, tačiau po šios avarijos ekipažas finišo nepasiekė. Iki avarijos prancūzas su „Toyota Hilux“ bendroje įskaitoje užėmė 15-ąją vietą.

Neįprastai sunki diena buvo Carlosui Sainzui. Pradūręs padangą jis prarado 5 minutes ir nebepavijo „X-raid“ komandos draugo Stephane’o Peterhanselio, kuris ir laimėjo devintąjį etapą.

Ispanas vėliau išlaikė aukštą tempą, tačiau finišavo tik penktas. Toks rezultatas padidino intrigą automobilių įskaitoje, kurioje C. Sainzo pranašumas prieš Nasserą Al-Attiyah sumažėjo iki trapių 24 sekundžių.

Ilga diena prie vairo

Dakaro dalyviams antradienį teko gerokai pasivažinėti.  Startas buvo pavėlintas, tačiau lenktynininkai neturėjo kada miegoti – iki greičio ruožo ryte reikėjo įveikti net 376 kilometrus.

419 kilometrų ilgio ruožas buvo padalintas į dvi – 155 ir 233 kilometrų – dalis, kurias perskyrė trumpas 19 kilometrų pervažiavimas.

Devintojo etapo trasoje beveik nebuvo kopų. Dominavo arabiškas dirvožemis ir akmenys, tačiau buvo ir šiek tiek smėlio. Organizatoriai įspėjo, kad neįprastas maršrutas gali sumaišyti kortas lyderiams.

Dakaro ralyje B. Vanagas šiemet dalyvauja su naujuoju šturmanu Felipe Palmeiro. Iš Pietų Amerikos į Saudo Arabiją persikėlęs Dakaras startavo sausio 5 d. Džedos mieste. Dalyviams paruošta 12 lenktynių dienų ir, kaip įprasta, viena poilsio diena. Ekipažams iš viso reiks įveikti 7,5 tūkst. kilometrų, iš kurių 5 tūkst. kilometrų – lenktyniniu tempu. Dakaro ralis finišuos sausio 17 d. Qiddiya mieste, netoli Saudo Arabijos sostinės Rijado.

www.auto-bild.lt

Italijos prezidentų automobiliai: renkasi „Maserati Quattroporte“, bet turi specialių pageidavimų

Prabanga, elegancija ir našumas – tai savybės, dėl kurių žinomi „Maserati“ automobiliai. Markės flagmanas „Quattroporte“ pirmą kartą buvo pristatytas dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir iškart tapo greičiausiu sedanu visame pasaulyje. O 1979 m. pabaigoje „Quattroporte“ tapo oficialiu Italijos prezidento automobiliu ir tokią garbingą poziciją užima iki pat šiandienos.

„Maserati“ yra automobiliai, kurie žavi ne tik sportiško vairavimo ir komforto entuziastus. Tai yra puikiai reprezentacinę funkciją atliekantys modeliai – „Quattroporte“ modelį kasdieninėms kelionėms pasirinko ne vienas Italijos prezidentas. Jie visi vertino „Maserati“ už išskirtinumą, aukščiausio lygmens komfortą bei lankstumą prisitaikant prie įvairiausių asmeninių jų poreikių“, – teigia „Maserati“ prekės ženklo vadovas Lietuvoje Kęstutis Vaitkevičius.

 

Dizainą kūrė G. Giugiaro

1979 m. gruodžio 14 d. trečiosios kartos „Maserati Quattroporte“ sedanai su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis buvo pristatyti tuometiniam Italijos prezidentui Sandro Pertini. Iškilmingoje automobilių perdavimo ceremonijoje „Quirinal“ rūmuose Romoje dalyvavo Pramonės ir prekybos ministras Antonio Bisaglia bei „Maserati“ įmonės vadovas Alejandro de Tomaso.

Trečiosios kartos „Maserati Quattroporte“, kurio dizainą kūrė Giorgetto Giugiaro, buvo pirmasis visiškai naujas „Maserati“ automobilis vadinamojo „de Tomaso“ periodo metu – jis truko nuo 1976 iki 1993 m. Šį „Quattroporte“ įkvėpė pats pirmasis „Maserati“ 1963 m. pristatytas ketverių durų sedanas – abiejų modelių dizaino linijose buvo galima įžvelgti nemažai panašumų.

Prieš keturis dešimtmečius pristatytas automobilis buvo kupinas prabangos ir rafinuotumo. Po jo kapotu tūnojo 4,2 arba 4,9 l V8 variklius, pasiekiantis 255 arba 280 AG. Didžiausias erdvaus modelio greitis buvo 220 km/val., o parduodamas jis buvo net 11 metų – iki pat 1990 m. Per šį laikotarpį 2 145 nauji „Quattroporte“ išriedėjo pro „Maserati“ gamyklos vartus.

1986 m. buvo pristatyta speciali „Royale“ versija – modeliui atnaujintas interjeras, kuriame atsirado itin minkštos odos sėdynės bei riešutmedžio apdailos elementai. Tarp priekinių sėdynių buvo sumontuotas telefonas, o į galines dureles sumontuoti išlankstomi staliukai. „Quattroporte Royale“ buvo išskirtinis automobilis – jis turėjo galingą 300 AG pasiekiantį 4,9 l V8 variklį, iš viso jų pagaminta vos 51.

Sukurtas šarvuotas modelis

1982 metais Italijos prezidento sekretoriatas pateikė unikalų užsakymą „Maserati“ gamyklai – sukurti šarvuotą „Quattroporte“, kuriuo naudotųsi pats prezidentas.

1983 m. „Maserati“ parodė, kad gali kurti unikalius sprendimus savo klientams – šarvuotas prezidento modelis buvo išskirtinės „Dark Aquamarine“ spalvos, o jo interjere spindėjo smėlio spalvos aksomo apdaila. Išvaizdos elementus išsirinko pats prezidentas.

Viena originalių detalių buvo galiniame porankyje įrengta didelė peleninė su pypkės laikikliu. Automobilyje taip pat buvo sumontuotas nedidelis baras bei telefonas.

Automobilio salonas buvo apsaugotas nuo įvairiausių pavojų – jį apgaubė itin tvirtos mangano ir plieno detalės. Šarvuoti langai buvo pagaminti iš polikarbonato, o jų storis – net 31 mm. Nepaisant didelio svorio, visi keturi buvo valdomi elektra.

Stogas virš galinės sėdynės buvo atidaromas – tokia funkcija leido prezidentui atsistoti ir pasisveikinti su minia automobiliui lėtai važiuojant. Dėl to ant priekinės keleivio sėdynės nugarėlės buvo sumontuota papildoma rankena įsikibti – tai leido prezidentui stovėti saugiai ir patogiai.

 

Išskirtinis susitikimas „Ferrari“ gamykloje

1983 metais S. Pertini apsilankė Maranelo mieste įrengtoje „Ferrari“ gamykloje – savaime suprantama, atvyko jis savuoju „Quattroporte“. Etiketas reikalauja, kad gamyklos savininkas prieitų prie tokio lygmens svečio vos jo transporto priemonė sustoja gamyklos teritorijoje, tačiau Enzo Ferrari liko stovėti apie dešimties metrų atstumu nuo prezidento „Quattroporte“. Prezidentas turėjo išlipti iš savo automobilio ir pats nueiti iki „Ferrari“ įmonės savininko.

Tai buvo ne iš karto suprastas akibrokštas. E. Ferrari nenorėjo artintis prie ilgamečio savo įmonės konkurento – „Maserati“ automobilio. Jis nenujautė, kad jau kitą dešimtmetį „Ferrari“ veiks išvien kartu su „Maserati“.

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Maserati“ automobilius savo reikmėms naudojo ir daugiau įžymybių, iš kurių geriausiai žinomas tenoras Luciano Pavarotti. Jis ne kartą buvo užfiksuotas sėdintis patogioje „Quattroporte“ sėdynėje prie žymiojo operos teatro „La Scala“ Milane.

„Quattroporte“ iki šių dienų yra oficialus Italijos prezidento automobilis. Dabartinis šalies prezidentas Sergio Mattarella naudoja šeštos kartos „Quattroporte“, kurio išorė nudažyta specialiai jam sukurta „Blu Instituzionale“ spalva. Automobilio interjere dominuoja „Black Piano“ spalva nudažytas medis su aukščiausios kokybės „Pieno Fiore“ oda.

Didelis dėmesys buvo skiriamas prezidento automobilio garso izoliacijai, taip siekiama užtikrinti maksimalų komfortą bet kokiomis sąlygomis. ‚Quattroporte“ buvo modifikuotas siekiant atitikti aukščiausius instituciniams automobiliams keliamus reikalavimus, o po jo kapotu sumontuotas 530 AG bei 650 Nm pasiekiantis V8 variklis su dviem turbokompresoriais.

www.auto-bild.lt

Slalomo varžybų dalyviai sniego nepasigedo

Savaitgalį Kauno rajone, prie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos esančioje slalomo aikštelėje finišavo tradicinės automobilių sporto veteranų kalėdinio slalomo varžybos, kurias surengė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija kartu su LASF senjorų komitetu ir Lietuvos automobilių, Kauno automobilininkų bei Lietuvos „Porsche“ klubais.

„Nors varžybas nukėlėme į naujųjų pradžią, tačiau šaltesnių orų ir išsiilgto sniego taip ir nesulaukėme, o visa kita, ko reikia šioms varžytuvėms – garantuojame“, – pasitikdamas renginio dalyvius kalbėjo Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos direktorius Romualdas Mažuolis.

Į tradicines, jau beveik pusę amžiaus rengiamas kalėdinio slalomo varžybas susirinkusi 72 veteranų draugija vėl džiaugėsi galimybe pabūti kartu, o visus juos šventiškai nuteikė Seimo narės, kultūros komiteto pirmininko pavaduotojos Ramintos Popovienės, Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno, įkūrimo 30-etį švenčiančios LASF prezidento Sauliaus Girdausko, LASF senjorų komiteto pirmininko Evaldo Torrau, LAK prezidento Rolando Dovidaičio ir kitų nuoširdūs sveikinimai ir linkėjimai.

Debiutavo žmonės su negalia

Veteranų tradicinio slalomo varžybas šįkart pradėjo debiutantai – VšĮ „Tapk laisvas“ vadovo

Saulius Butrimavičiaus suburta žmonių su negalia grupė, susilaukusi išskirtinio organizatorių ir varžovų palaikymo.

Jie lenktyniavo su savais, jų reikmėms pritaikytais automobiliais, o varžybų teisėjai iš dviejų važiavimų fiksavo geriausiąjį laiką.

Šioje grupėje pergalę šventė pirmasis paraišką atsiuntęs Rolandas Šukys iš Joniškio, vairavęs „Toyota Corolla“ automobilį.

Joniškietis aplenkė prizininkais tapusius širvintiškius Algimantą Kojį su „Volkswagen Golf“ ir Povilą Vaškevičių su „Fiat Multipla“.

Ketvirtas liko „Chrysler Grand Voyager“ vairavęs kaunietis Ramūnas Alikonis, tačiau jis džiaugėsi pergale retro klasikos automobilių grupėje.

 

Plojimai damoms ir vyriausiesiems      

Varžovų dėmesiu nesiskundė ir dailiosios lyties atstovės bei vyriausiųjų grupės, kurių amžius – per 80 metų, dalyviai.

Moterų įskaitą pirmąsyk laimėjo kaunietė Ona Jasinskaitė, aplenkusi antrąją prizininkę, sostinės atstovę Laimą Sukich ir trečiąją vietą užėmusią kaunietę Meilę Pumerytę.

Vyriausiųjų amžiumi sporto meistrų ir teisėjų veteranų grupėje pirmuoju smuiku griežė 84-erių kaunietis Algirdas Rymonis, iškovojęs ir LAK prezidento R. Dovidaičio įsteigtą pirmojo „Kauno rudens“ ralio, surengto 1974 m., laimėtojo Romo Jakučionio atminimo taurę.

 

Beje, A. Rymonis gausioje savo sportinių trofėjų kolekcijoje saugo ir garbingiausiąjį apdovanojimą – šalies Prezidentės taurę ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojui.

Jis pranoko vilnietį Vladą Juozą Petrauską ir trečiąją vietą užėmusį Olegą Krikštanį iš Kauno.

Nugalėtojų pakyla – tauragiškiams, vilniečiams ir kauniečiams

Retose sporto varžybose tenka regėti, jog visą nugalėtojų pakylą užimtų išimtinai vieno miesto ar vienos komandos atstovai.

Veteranų kalėdinis slalomas padovanojo net tris tokius atvejus. Pirmiausia durimis trinktelėjo tauragiškiai – teisėjų 61-70 metų amžiaus grupės dalyviai Stanislovas Aukštkalnis, Leonas Vitkus ir Vytautas Aleksynas, kurių galutinę rikiuotę tokia eilės tvarka lėmė tik dešimtosios sekundės dalys.

Beje, S. Aukštkalnis džiaugėsi laimėjęs ir Romo Barkausko, o jo komandos draugas Romas Ščiuckas išsivežė vieno šio turnyro bei „Kauno rudens“ ralių iniciatorių Vidmanto Čiutelės atminimo taures.

Tauragiškiais pasekė iškart po jų startavę vilniečiai – pirmos A grupės 50-60 m. amžiaus sporto meistrai. (A grupėse varžėsi buvę lenktynininkai vairuotojai, o B – jų šturmanai).

Čia nugalėjo Arūnas Petrovas, distanciją įveikęs per 56,5 sek. ir pranokęs Almantą Jacevičių (57,2 sek.) ir Aurimą Onuškevičių (1min. 0,8 sek.)

To paties amžiaus sporto meistrų veteranų B grupėje visą garbės pakylą užėmė kauniečiai. Pergalė džiaugėsi Gintautas Firantas, distancijoje sugaišęs 57,2 sek. ir aplenkęs Vladą Norkų ir Šarūną Mažeiką, finišo liniją kirtusius per 1 min. 0,6 sek. Jiems abiems teisėjai leido džiaugtis antrosiomis prizininkėmis vietomis.

Vyresnių amžiumi sporto meistrų veteranų grupėje dominavo kaunietis Alvidas Gilys, iškovojęs ir LASF prezidento S.Girdausko įsteigtą buvusio ilgamečio LASF vadovo Sigito Alesiaus atminimo taurę.

Kauno rajono mero V. Makūno įsteigta LŽU akademijos ilgamečio dėstytojo, prodekano, docento, LASF garbės teisėjo Evaldo Čerškaus taure džiaugėsi Romualdas Janavičius, o Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimo trofėjumi – Mindaugas Marcinkevičius.

 

Komandinę įskaitą laimėjo šeimininkai

Nemažiau atkali kova vyko ir komandinėje varžybų įskaitoje, kurioje varžėsi aštuonios ekipos ir kurią laimėjo renginio šeimininkai – Kauno miesto pirmoji komanda.

Antroje vietoje liko pajėgi Tauragės automobilių sporto veteranų komanda, pranokusi trečiąją vietą iškovojusią Vilniaus miesto pirmąją komandą.

Veteranų kalėdinio slalomo varžybų rengėjai svetingai priglaudė ir jėgas išbandyti panorusią VDU-ŽŪA ir technologijų parko komandą, grupę automobilių sporto klubų narių bei rėmėjų ir automobilių sportą pamėgusio jaunimo grupę, kurios nugalėtoju tapęs, savo automobilį vairavęs Tadas Dovidaitis buvo absoliučiai greičiausias trasoje, ją įveikęs per 50,8 sek.

 www.auto-bild.lt

Paneigtas mitas, esą nauji dyzeliniai automobiliai teršia mažiau

Net naujausi dyzelinių automobilių modeliai turi problemų. Jų sukeliama reali tarša kietosiomis dalelėmis kelia didžiulį pavojų sveikatai, parodo šiandien paskelbti nepriklausomi taršos tyrimų duomenys.

Tai paneigia pastaruoju metu automobilių gamintojų plačiai skleidžiamą mitą, jog naujausi dyzeliniai automobiliai „išsigydė“ „Dyzelgeito“ ligas ir dabar esą yra „švarūs“.

Kietųjų dalelių filtrai (DPF) „išvalomi“ (mėgstama tą faktą slėpti žodžiu „regeneruojami“) kas 480 kilometrų, tokių išvalymų metu kenksmingų dalelių koncentracija išmetimo dujose padidėja iki 1000 kartų, palyginti su įprastu lygiu.

Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio, duomenys verčia sunerimti ir Lietuvoje reikalauti tolesnių priemonių siekiant švaraus oro keliuose. „Akivaizdu, kad automobilių registracijos mokesčio tam nepakaks. Dyzelinių automobilių gamintojams patogi dabartinė sistema, kai kietųjų dalelių filtro „regeneracijos“ technologija neva užtikrina taršos normų laikymąsi. Tačiau toji technologija tik paslepia problemą. Po nepriklausomo tyrimo akivaizdu, kad net ir naujų dyzelinių automobilių turime vengti, o tuo labiau – neįsileisti jų į Lietuvos miestų centrus“, – sako K. Kupšys.

Tyrimą atliko nepriklausoma Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovė „Ricardo“ Europos nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ užsakymu. Tyrėjai testavo du populiarius Europoje dyzelinius automobilius – „Nissan Qashqai“ ir „Opel Astra“.

Statistika rodo, kad Lietuvoje „Nissan Qashqai“ patenka į labiausiai perkamų naujų automobilių modelių dešimtuką, o „Opel Astra“ puikuojasi tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių modelių.

„Transport & Environment“ teigimu, Europoje šiuo metu važinėja apie 45 milijonus Euro 6d-temp standarto automobilių su įdiegta kietųjų dalelių kontrolės technologija, kuri gali atrodyti kaip geras dyzelinių variklių „švaros“ sprendimas. Deja, kietųjų dalelių filtrai, privalomai diegiami nuo 2013 metų, tik paslepia problemą. Kietųjų dalelių išmetimo norma skaičiuojama kaip kelių šimtų kilometrų vidurkis, o ne tuo metu, kai DPF išvalomi, todėl teoriškai automobiliai atitinka reikalavimus. Tačiau dalelių kiekis „išvalymo“ metu yra toks didelis, kad didesnių už 23 nm dalelių tarša siekia net 32-115 procentų daugiau už leidžiamą 6×1011/km limitą. „Transport & Environment“ skaičiavimu, tokių „išvalymų“ Europos keliuose atliekama net 1,3 milijardo kasmet.

Dabartinė automobilių taršos mokesčio sistema, priimta Seimo 2019 m. pabaigoje ir įsigaliosianti nuo 2020 m. vidurio, numato didesnį dyzelinių automobilių taršos apmokestinimą palyginti su tą patį CO2 lygį išmetančiais benzininiais ir dujiniais automobiliais. Pasak K. Kupšio, toks sprendimas, atsižvelgus į „Ricardo“ tyrimo išdavas, turės būti persvarstyti. „Įregistruoti dyzelinį automobilį su žema anglies dioksido emisija bus galima sumokėjus vienkartinę šimto eurų nesiekiančią sumą. Tai paskatins didelį tiek naujų dyzelinių automobilių pirkimą, tiek naudotų taršių dyzelinių automobilių įvežimą iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau žala sveikatai dėl kitų dyzelinių variklių sukeliamų teršalų, ypač kietųjų dalelių, prislėgs valstybės sveikatos sistemos pečius“, – prognozuoja vartotojų atstovas.

www.auto-bild.lt

ĮDOMIOS NUORODOS

SKELBIMAS

Autobild.lt kontaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.