Jūs esate: Pradžia > Naujienos > Express naujienos >

Dvidešimtosios lenktynės su mikrofonu

Liepos 17-20 dienomis Palangoje vyks jubiliejinės, 20-osios „Aurum 1006 km lenktynės“. Apžvelgdamas dviejų dešimtmečių istoriją lenktynes nuo pat pirmųjų rengiančios VšĮ „Promo Events“ vadovas Darius Jonušis akcentavo, jog renginio sėkmę bene daugiausia lėmė žmonės, ištikimi Palangos maratonui nuo pat ištakų, tapę neatsiejamais, savotiškais jo simboliais.

Vienas jų – žmogus su mikrofonu, renginio ir televizijos komentatorius Saulenis POCIŪNAS, lietuviškąjį automobilių maratoną komentuojantis nuo pat pirmųjų, 2000-aisiais čia surengtų varžybų, gerai pažįstamas daugumai sportininkų, mėgiamas ir gerbiamas žiūrovų.     

Pakrypus kalbai apie 1000 km lenktynių pradžią, Saulenis su vos juntamu nostalgijos prieskoniu guodžiasi, jog labai jau greitai nutolo ta 2000-ųjų vasara, o atmintyje gal ir nebe viskas išlikę. Juolab, smulkiausios detalės.

„Žaliojo pragaro“ aidas

Jam bene labiau įstrigusios dar anksčiau vykusios 24 valandų lenktynės Vokietijoje, žaliuoju pragaru vadinamame Niurburgringe, kur, berods, trejus metus paeiliui dalyvavo ir Lietuvos sportininkų komandos.

Jam, dar visai jaunam vaikinui, gal kiek neįprasta buvo matyti tiek žmonių, lenktynių ritmu gyvendavusių pusę savaitės. Nuo treniruočių pradžios iki pat lenktynių finišo žiūrovai greta trasos ir miegodavo, ir kepdavo dešreles, ir linksmindavosi kiekviename rate laukdami pasirodant savo komandos. Arba tos, už kurią serga. Ir visai nesvarbu, pirmame dešimtuke ar trečiame šimtuke ta komanda važiuoja.

Svarbiausia ten būdavo dalyvauti ir bet kokia kaina pabandyti pasiekti finišą.

„Užvaldė tikrai geras jausmas, kai 2000-ųjų rugpjūtį ir Palangą pasiekė Niurburgringo aidas: bemaž visi lenktynininkai buvo asmeniškai pažįstami, susirinko 18 komandų, o žvaigždėmis Palangoje galėjo vadintis visi, ne tik nugalėtojai, – prisimena Saulenis.

-Dabar, gal tiksliau – gerą dešimtmetį, visų sportininkų asmeniškai jau nebepažįstu, nes vien vairuotojų gretos būna labai gausios. Bet mane iki šiol tebežavi tas komandos narių akių spindėjimas – jis buvo, yra, ir išlieka savotišku skiriamuoju lenktynių Palangoje bruožu. Visi nori lėkti, spausti – ir taip iki pat finišo“.

Vienoda pagarba visoms komandoms

Lenktynių komentatorius neturi favoritų ir jaučia vienodą pagarbą visoms komandoms.

„Puikiai suvokiu, kad galingiausia technika ir kainuoja brangiausiai, todėl komandų favoričių biudžetai yra nepalyginamai didesni už tų, kurios startuoja, pavyzdžiui, A2000 klasėje. Bet komentuojant lenktynes tikrai norisi nepalikti be dėmesio tų, kurie nepatenka arba turi labai mažai šansų patekti į TOP 10-uką. Jiems lenktynės Palangoje – ne tik azarto pliūpsnis kasmet vis aštrėjančioje kovoje savosiose klasėje, bet ir nemenkas iššūkis varžantis su lygiais“, – sako S. Pociūnas.

Turbūt labiausiai įstrigusi į komentatoriaus atmintį „Los Patrankos“ komandos pergalė 2004 m. ir „Adampolio“ triumfas 2007-aisiais. Kodėl? Todėl, kad iki tos geidžiamiausios pirmosios vietos ir viena, ir kita komanda ėjo ilgai ir kantriai, kol pagaliau laimėjo.

„Kažkaip natūraliai norisi palaikyti tuos, kurie važiuoja lyg ir silpnesniu automobiliu. Puikiai supranti, kad, pavyzdžiui, „Ferrari“ ar „Porsche“ trasoje turi daugiau šansų ir privalumų, nei tie, kurie potencialius favoritus bando vytis, – sako S. Pociūnas.

Nepranoktas eterio „vyr. mechanikas“

Lenktynių komentatorius nemenka laime laiko ir gilesnę pažintį su galybe kolegų, su kuriais teko dirbti. Lenktynes per du dešimtmečius transliavo turbūt visi didieji Lietuvos televizijų kanalai, tad Sauleniui teko dirbti su daugeliu prodiuserių, režisierių, operatorių, kurių ir požiūris į lenktynes nebuvo visų vienodas.

„Aišku, technologijos atnešė savų naujovių, praturtinusių transliacijas, – sako S. Pociūnas. –  Juk pradžioje transliacijos nebuvo ištisinės, todėl per pertraukas paprasčiausiai iš komentatoriaus darbo vietos nueidavau iki „boksų“, kad sužinočiau, kas kam nutiko, kokie planai, kokios problemos ar jų sprendimai. Dabar informaciją gauname iškart, o ir prie transliacijų dirbančios komandos kvalifikacija išaugo gerokai“.

Tačiau geriausią kokybę ir transliacijų patrauklumą užtikrina ne technikos pažanga, o žmonės, mylintys savo darbą, tikri savo srities profesionalai.

Tik patys geriausi atsiminimai apie šviesios atminties aktorių Vytautą Šapranauską, kuris šiose lenktynėse ne vienerius metus ėjo eterio „vyr. mechaniko“ pareigas.

Tai buvo žmogus, kuris savo sąmoju, profesionalumu, išradingumu ir prajuokindavo visus, ir tapdavo tikru transliacijų traukos objektu.

Neatpažino komentatoriaus

Saulenio atmintyje neišdilusi istorija, kai eteryje garso režisierius per dieną, per pagrindines lenktynes, ne vieną kartą keitė jo balsą.

„Kadangi dirbau viename TV kanale, kitame mano balsas neturėjo skambėti, todėl jį teko paversti sunkiai atpažįstamu… Nors tie, kas labai norėjo atpažinti, turbūt identifikavo…“- prisimena šį kuriozinį atvejį nuo lenktynių ištakų jas komentuojantis S. Pociūnas.

Dar viena tradicija, kuri per du dešimtmečius, galima sakyti, nesikeičia. Kai kas įsivaizduoja, kad jei išvažiuoji 3-4 dienoms į pajūrį, tai vos ne visą laiką guli paplūdimyje, nes lenktynės ir visas varžybų savaitgalis – labai ilgas.

„Deja, prie jūros per 19 metų buvau tik vienintelį kartą, – neslepia Saulenis. – Lenktynių dieną po finišo jau nebesinori eiti į paplūdimį, o ir jėgų tam beveik nebelieka, o ketvirtadieniais ar penktadieniais varžybos neretai baigiasi po vidurnakčio – dragas ar driftas turi savybę užsitęsti neprognozuojamai ilgai, o rytais trasoje komentuoti reikia nuo 9 ar 9.30 val. Tad Palanga ir Baltijos jūra – ne visada reiškia tą patį…

Smagu, kai esi vertinamas

„Ar pats važiavau Palangos lenktynių trasa? Esu važiavęs labai ramiu tempu saugos automobilyje, o bene geriausiai emocijas pajutau, kai prieš gerą dešimtmetį trasa standartiniu automobiliu mane vežė Ramūnas Čapkauskas.

Suprantu, kad Ramūnui tai buvo tik lengvas pasivažinėjimas, bet man gerų įspūdžių tikrai pakako.

Pernai pats sau bandžiau pasakyti, kad gal 20 lenktynių be pertraukos būtų neblogas rodiklis. Tad gal šiemet bus paskutinis kartas?

Kol kviečia dirbti, smagu, kad vertina.

Juo labiau, kad dirba ne vienas komentatorius, tad visa prie mikrofono sėdinčių žmonių komanda gali darbuotis po vieną, duetu ar net trise.

Tad ir dvidešimtosios lenktynės neturėtų būti paskutinės…“, – sako joms dabar besiruošiantis Saulenis Pociūnas.

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

„Charge it on! Vilnius – Palanga“. Rekordo belaukiant

2015-ųjų gegužės 8-ąją startavusios pirmosios Lietuvoje, o kartu ir Baltijos šalyse, elektromobilių varžybos netapo vienkartine akcija. Po poros savaičių, gegužės 3 dieną,  Europos aikštėje šalia sostinės savivaldybės bus duotas startas tapusioms tradicinėmis, jau penktosioms elektromobilių varžyboms „Charge it on! Vilnius – Palanga“, kuriose laukiama 20 ekipažų. Tradiciškai elektromobiliai finišuos Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.

„Džiaugiuosi, kad elektromobilių varžybos sulaukė pirmojo savo penkerių metų jubiliejaus ir tapo reiškiniu ne tik šio ateities transporto gerbėjams bei propaguotojams, – sako vienas iš šios idėjos autorių ir varžybų pagrindinių organizatorių Darius Grinbergas. – Būtent šiuo renginiu siekėme ir dabar siekiame ne tik propaguoti elektromobilius kaip perspektyviausią transporto priemonę, bet ir skatinti elektromobilių infrastruktūros, ekologiškiausio, visiškai neteršiančio aplinkos, transporto plėtrą“.

Penkmetis – tik akimirksnis istorijos tėkmėje. Tačiau šis laikotarpis labai reikšmingas elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtrai šalyje. Pirmųjų varžybų dalyviai mena, jog tuo metu tebuvo kiek daugiau nei šimtas elektromobilių, o vietų, kur juos būtų galima įkrauti, teko vos ne su žiburiu ieškoti.

Situaciją bene iškalbingiausiai liudija tas faktas, jog stengiantis nesužlugdyti pirmų varžybų, jų organizatoriams teko pasirūpinti laikinąja įkrovimo stotele Kryžkalnyje. O kaip ją pasiekti neišeikvojus visos akumuliatorių talpos, šturmanams teko gerokai pasukti galvą.

Dabar elektromobilių skaičius Lietuvoje perkopė tūkstantį, o ir jų įkrovimo infrastruktūra plečiama gana sparčiai. Tačiau prie elektromobilių dar nesidriekia norinčių juos įsigyti eilės.

„Varžybų maršrutas nesikeičia jau penkti metai paeiliui. Tai daroma sąmoningai, šiuo renginiu norint patikrinti, kaip tobulėja automobiliai, kai plečiama būtina jų aptarnavimo infrastruktūra, ar teisinga linkme einama,- sako D. Grinbergas. – Geriausias to rodiklis – kasmet vis trumpėjantis laikas, būtinas iš sostinės pasiekti mūsų didžiausiąjį vasaros kurortą“.

Prieš penkerius metus vykusias pirmąsias elektromobilių varžybas laimėjo Gintaras Kaukėnas ir Karolis Judzentavičius, su „KIA SOUL EV“ 337 kilometrų nuotolį nuvažiavę per 5 val. 27 min. 41 sek.

„Mūsų pergalę lėmė vykusiai pasirinkta taktika bei strategija ir, žinoma, automobilio techninės galimybės, leidusios per trumpiausią laiką „pasiimti“ būtent tiek energijos, kurios užtektų finišui Palangoje pasiekti“, – rankose laikydamas nugalėtojų prizą tąsyk kalbėjo G. Kaukėnas. – Visus 337 km įveikėme važiuodami vidutiniu 70 km/val. greičiu, o didžiausias mūsų greitis buvo 111 km/val., tačiau baterijų talpos papildymas truko lygiai valandą“.

Daugeliui atrodė, jog rezultatas tikrai ne prastas ir vargu bau, ar greitai jį kas pagerins. Tačiau po metų žinomas ralio meistras Saulius Girdauskas su Egidijumi Skrodeniu nuo pirmųjų rekordininkų pasiekimo „nukirpo“ net 38 minutes ir su „Nissan Leaf“, įskaitant ir laiką, sugaištą papildant akumuliatorių baterijas, finišavo per 4 val. 49 minutes.

„Antrosios jų istorijoje varžybos atvėrė ir daug aiškesnį vaizdą, kodėl elektromobilio dar negalime tituluoti šiandienos šeimos automobiliu. O reikia, regis, tiek nedaug – pasirūpinti tankesniu šios transporto rūšies aptarnavimo ir įkrovimo tinklu, kad galėtume drąsiai leistis į kelionę per daug nesibaimindami ir nesižvalgydami ar ne per sparčiai senka energijos šaltinis“, – sakė S. Girdauskas.

Daugiau nei pusvalandžiu dar sutrumpėjo ir trečiaisiais metais pasiektas rekordas. Vaidotas Kviklys ir Paulius Sviklas su „Hyundai Ioniq“ 337 km atstumą nuvažiavo per 4 val. 5 min.

„Papildyti baterijų stojome du kartus – Vievyje, kur sugaišome apie 10 min., ir Kryžkalnyje, kur užtrukome šiek tiek daugiau, nei pusę valandos, kol automobilio baterijos pasipildė reikiamu kiekiu energijos įveikti likusį kelią“, – pergalės strategiją dėstė V. Kviklys.

Trečiųjų varžybų nugalėtojai kelyje laikėsi leistino greičio, tačiau nevažiavo pernelyg lėtai, nes, kaip parodė ankstesnių metų praktika, reikiamo efekto tai neduoda.

Ketvirtosiose varžybose rekordo nepasiekta, nors nugalėtojai Nerijus Dagilis ir Marius Slaboševičius, vairavę „Nissan LEAF“, nuo orientyru laikyto ankstesnio pasiekimo atsiliko labai nedaug ir finišavo per 4 val. 11 min.

Siekiant dar kartą patikrinti elektromobilio efektyvumą, lygiai tokį patį maršrutą pernai įveikė ir dyzelinis „Nissan X-Trail“, kurio ekipažas važiavo maksimaliu leistinu greičiu su vienu „kavos“ sustojimu ir užtruko kelyje 3 val. 46 min., arba tik 25 min. trumpiau, nei nugalėtojų elektromobilis.

„Ketvirtosios varžybos įrodė ne tik spartų elektra varomų transporto priemonių progresą, bet ir jų infrastruktūros plėtrą“, – pripažino varžybų organizatorius D.Grinbergas.

Tačiau tai – jau istorija. Dabar visų dėmesys sutelktas į penktąsias varžybas ir kokius pasiekimus jose pademonstruos iki 20 ekipažų išaugsiantis dalyvių skaičius.

Organizatoriai tikina, jog rekordas tikrai bus. Ir tam yra ne viena priežastis. Pirma, abipus Vilnius-Klaipėda automagistralės žymiai padidėjęs įkrovimo stotelių skaičius jau pernai atvėrė galimybę efektyviau planuoti akumuliatorių papildymą. Tai itin svarbu vairuojantiems seniau Lietuvoje pasirodžiusius elektromobilius.

Antras ir bene svarbiausias faktorius – šalies rinką papildę ir oficialiai parduodami net trys modeliai, kurių gamintojai deklaruoja didesnį nei 400 km vienu įkrovimu nuvažiuojamą atstumą.

Vienas tokių elektromobilių – „Hyundai Kona EV“, kurį galima vadinti šiuo metu bene geriausiai vairuotojų lūkesčius atitinkančiu elektromobiliu. Tai talpus, šeimos poreikiams pritaikytas elektrinis automobilis, kuris viena įkrova gali nuvažiuoti beveik 450 km, o  naudojantis greito įkrovimo stotele 80 proc. baterijų galima įkrauti greičiau nei per valandą.

O bene svarbiausia, kad jo pradinė kaina neperkopia 40 tūkst. eurų ir jis yra kur kas pigesnis už kitus panašias charakteristikas turinčius elektromobilius.

„Šiose varžybose konkurencija bus labai aštri, nes sulauksime nemažai lygiaverčių varžovų. Tačiau atsižvelgdami į mūsų „Hyundai Kona EV“ galimybes, keliame pačius aukščiausius tikslus – ne tik laimėti, bet ir pagerinti šių lenktynių rekordą. Tikimės, kad tą mes padarysime Palangą pasiekę be sustojimų“, – teigia nuolatinis tokių varžybų dalyvis, „Fakto Auto“ marketingo specialistas V. Kviklys.

Kartu su Vaidotu vieną ekipažą sudarys ir žurnalistas Tadas Markevičius, jau pirmosiose tokiose lenktynėse kartu su dar vienu nuolatiniu jų dalyviu Mindaugu Plukiu nedaug atsilikę nuo nugalėtojų ir su „Nissan LEAF“ elektromobiliu tąsyk finišavę antri.

Analogišką galimybę turi ir tik šiemet rinkoje debiutavusių „Audi e-tron“ ir „Jaguar I-Pace“ elektromobilių įgulos. Jų gamintojai deklaruoja, jog šiais keturračiais be sustojimo irgi galima įveikti didesnį atstumą, nei nuo Vilniaus iki Palangos.

Intriga tik kas vairuos šiuos pažangiausius elektromobilius?

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

Stabdoma registracija į „Moterų ralį“

Iki „Moterų ralio“ likus daugiau nei savaitei, organizatoriai stabdo ekipažų registraciją. Šiemet į ralį užsiregistravo 20 procentų daugiau ekipažų negu pernai. Daugiau nei trečdalis ekipažų „Moterų ralyje“ dalyvaus pirmą kartą.

„Maksimaliai ilgai laikėme registracijos kanalą atidarytą, kad tik kuo daugiau norinčių  moterų ir merginų galėtų sudalyvauti pramoginiame ralio renginyje. Pasiekėme planuotą dalyvių skaičių, todėl stabdome registraciją viena diena anksčiau, nei buvo numatyta“, – sako ralį organizuojančios „Idėjų grupė“ direktorė Neringa Simson.

Anot Neringos, pernai metais ralyje važiavo 320 ekipažų, šiemet jų yra daugiau nei 380. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet bus ir daugiau dalyvaujančių moterų. Tačiau tikslų jų skaičių bus galima sužinoti ralio dieną, kai dalyvės startuos.

„Turime daug daugiau dalyvių negu pernai, tad tikimės naujo Lietuvos rekordo. Tokį didelį ekipažų skaičių galėjome priimti į renginį dėl to, kad padarėme pakeitimų valdant ekipažų srautą. Šiemet bus du „kanalai“, kuriais startuos ekipažai, todėl bus ir dvi kelio knygos“, – teigia N. Simson.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet „Moterų ralio“ dalyvėms yra paruoštas visiškai naujas apie 320 kilometrų maršrutas. Šį kelią moterys turi nuvažiuoti per daugiau kaip 7 valandas. Ekipažai net tik važiuos vadovaudamiesi kelio knyga, bet ir turės įveikti greičio rungtis bei pramogines užduotis.

„Norime, kad merginos nepervargtų, todėl skyrėme apie pusantros valandos pertrauką. „Moterų ralio“ ekipažų poilsio miestu bus Birštonas. Čia bus įvairių rungčių ir papildomų pramogų, o kartu poilsio ir maisto pertraukėlė. Jau nebe paslaptis, kad moterys užsuks ir į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse“, – sako Neringa Simson.

Ekipažai varžysis dešimtyje įskaitų: „Mazda“ taurės“, „Pradedančiojo vairuotojo“, „Pirmą kartą dalyvaujančio renginyje“, „Istorinių automobilių“, „Dviejų narių ekipažų“ ir kt. Kadangi ralis švenčia penkerių metų gimtadienį, „Penkmečio įskaita“ skirta jau penktą kartą ralyje važiuojančioms dalyvėms.

Bus ir daugiau įvairių nominacijų. Laikantis tradicijos, bus išrinktas ir stilingiausias ekipažas. Šiemet merginų aprangą vertins mados žurnalo „L‘Officiel Lithuania“ komanda.

„Moterų ralio“ startas numatytas balandžio mėn. 27 d. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“.

Apie „Moterų ralį“

Nuotaikingas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ Lietuvoje organizuojamas nuo 2015 metų. Tai analogo Lietuvoje neturintis masiškiausias renginys „ant ratų“, skirtas tik moterims. Vos gimęs „Moterų ralis“ sulaukė gausaus dalyvių skaičiaus ir tapo vienu laukiamiausių aktyvių moterų laisvalaikio renginiu.

„Moterų ralio“ vienas tikslų – vairavimo kultūros ir saugumo kelyje didinimas. Ralio varžybos vyksta pagal Kelių eismo taisykles, čia svarbiausia skubėti lėtai. Kelių šimtų kilometrų trasoje ralio dalyvių laukia lankytini objektai, nuotaikingos užduotys bei specialios vairavimo rungtys. Dalyvaudamos varžybose moterys įgauna daugiau vairavimo, orientavimosi kelyje patirties.

2018 metais užfiksuotas Lietuvos rekordas – „Masiškiausias moterų automobilių sporto renginys“ (320 ekipažų, kuriuos sudarė 1 250 moterų).

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją galima rasti svetainėje www.moteruralis.lt bei socialinio tinklo Facebook paskyroje „Moterų ralis“.

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

Sezonas prasideda: motociklininkai keliuose – vis atsakingesni

Motociklai ir motoroleriai jau grįžta į kelius bei netrukus jie bus vieni aktyviausių eismo dalyvių. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, Lietuvoje už motociklo vairo dažniausiai sėda 9-10 metų vairavimo stažą turintys 30-39 metų didžiųjų miestų gyventojai, kurie kiekvienais metais kelyje elgiasi vis atsakingiau.

„Skaičiai rodo, kad Lietuvos motociklininkai savo ir kitų eismo dalyvių saugumu šiais metais rūpinasi iš anksto. Prieš sezono pradžią, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, daugiau nei 60 proc. išaugo dėl draudimo besikreipiančių motociklų savininkų skaičius. Trečdalis jų savo transporto priemones privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudžia visam sezonui – renkasi pusės metų trukmės draudimą“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V.Katilienės, atsakingas motociklininkų elgesys kelyje – vis labiau pastebimas, o statistika rodo jų rūpestį savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. „Motociklininkai neišsiskiria nedrausmingumu. Daugumą įvykių jie sukelia įvažiuodami į kitos transporto priemonės galą ar ją kliudydami. Statistika rodo, kad labai mažai eismo nelaimių dėl motociklininkų kaltės įvyksta šiems šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles, pavyzdžiui, nepraleidus kitos transporto priemonės ar pajudėjus prieš eismą“, – kalbėjo draudikė.

Didžiausios išmokos klientams išmokamos dėl šiurkštesnių pažeidimų. „Pernai didžiausia išmoka siekė 5 tūkst. eurų, kai motociklas nepraleido automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu. Šiemet jau išmokėjome rekordinę – beveik 12 tūkst. eurų – draudimo išmoką, kai motociklininkas įvažiavo į traktorių“, – komentavo V. Katilienė.

Ji pažymėjo, kad draudimo apsauga galioja ir įvykio kaltininko keleiviams. „Neseniai išmokėjome 3 tūkst. eurų eismo nelaimės metu nuo motociklo nukritusiai keleivei“, – pridūrė žalų ekspertė.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad ne tik motociklo vairuotojai, bet ir jų keleiviai turi elgtis atsakingai. „Kelyje esame lygūs, visiems galioja tos pačios taisyklės. Ir visų svarbiausia – pagarba ir dėmesys vieni kitiems“, – pažymėjo V. Katilienė.

Jos teigimu, motociklas Lietuvoje – didmiesčių vairuotojų transporto priemonė. Bendrovės duomenimis, 34 proc. motociklų savininkų gyvena sostinėje, dar 10 proc. – Kaune. „Matome, kad motociklai Lietuvoje dažniausiai yra ne pagrindinė transporto priemonė, ji paprastai yra skirta laisvalaikiui ir pramogoms“, – kalbėjo V.Katilienė. Draudimo bendrovės atstovė atkreipė dėmesį, kad tokia paskirtis turi ne tik teigiamą pusę: išriedėdami į gatves sezoniškai, kai kurie motociklų vairuotojai stokoja įgūdžių, o tai gali tapti eismo įvykių priežastimi.

„Gjensidige“ duomenimis, pernai buvo užregistruoti 135 draudžiamieji įvykiai, kuriuos sukėlė motociklininkai. Nukentėjusiems buvo išmokėta 110 tūkst. eurų. Vidutinė išmoka už draudžiamuosius įvykius, kuriuose dalyvavo šios transporto priemonės, pernai siekė 950 eurų.

7 patarimai motociklų vairuotojams

  1. Įvertinkite stabdymo kelią. Jis, priklausomai nuo motociklo modelio bei gamtos sąlygų, gali būti ilgesnis negu automobilio.
  2. Stabdykite neužblokuodami ratų. Tik naujesni motociklų modeliai turi stabdžių antiblokavimo (ABS) sistemą, todėl, prireikus staigiai stabdyti, atsiranda didelis pavojus užblokuoti ratus. Efektyviausi yra priekiniai stabdžiai, tačiau priekinio rato kontakto plotas yra mažesnis negu galinio, todėl priekinio rato užblokavimo rizika yra didesnė.
  3. Pasirinkite saugų greitį. Dėl savo gabaritų ir manevringumo motociklai mažiau pastebimi kitų vairuotojų, o tai yra didesnė avarijos rizika.
  4. Įvertinkite kelio dangos būklę. Ji, važiuojant motociklu, yra daug reikšmingesnė nei vairuojant keturių ratų transporto priemonę.
  5. Dėvėkite motociklininko aprangą ir šalmą. Geriausiai tiktų apranga, turinti sertifikuotas nugaros, pečių, alkūnių, kelių apsaugas, specialius batus ir būtiniausiai – šalmą. Ryškus šalmas – ne tik išskirtinis akcentas, bet ir galimybė būti labiau matomam kitų eismo dalyvių.
  6. Netaupykite lempučių. Pasirūpinkite, kad veiktų ir būtų įjungti visi žibintai. Dažniausiai motociklas ir motociklininko apranga yra tamsūs – žibintai padeda geriau jus matyti.
  7. Kelyje galvokite ne tik apie save. Jei sakoma, kad automobilio vairuotojas turi galvoti apie save ir kitą vairuotoją, tai motociklininkas kelyje turi keliskart daugiau atsakomybės.

Žvilgsnis į 1000 km lenktynes iš teisėjų bokštelio

Vis mažiau laiko belieka iki liepos 17-20 dienomis Palangoje vyksiančių „Aurum 1006 km lenktynių“, pagrįstai tituluojamų didžiausiu automobilių sporto festivaliu Baltijos šalyse. Šiemet šis automobilių maratonas bus jubiliejinis, 20-asis renginio istorijoje.

Varžybų spaudos centras, apžvelgdamas lenktynių istoriją, šįkart siūlo iš arčiau pažvelgti į teisėjų korpusą ir jiems diriguojantį vyriausiąjį komisarą. Tai žmonės, nuo kurių didele dalimi priklauso ir viso renginio sėkmė.

Dirigentas be batutos

Sportininkams jis pažįstamas kaip nuluptas. O ir daugelis žiūrovų jį pastebėjo ir įsiminė.

Tai 1000 km lenktynių sporto komisarų kolegijos pirmininkas Gražvydas Smetonis – kuklus, tikras savo srities profesionalas, tačiau reiklus viso per pusšimčio varžybose dirbančių teisėjų korpuso vadovas. Jis vadovauja ir teisėjų klubui „Startas“.

Ko gero nedaug kas žino, kad Gražvydas su maratoninėmis lenktynėmis Palangoje susijęs nuo pat pirmųjų, vykusių 2000-aisiais. Savo karjerą pradėjęs starto-finišo teisėju jau po kelių metų estafetę perėmė iš Gintauto Šlėderio.

Gražvydas liko ištikimas Palangos maratonui, jį gerbia ir kolegos, ir sportininkai, ypač – nuolatiniai šių lenktynių dalyviai, žinantys ir suprantantys jų specifiką.

„Net nepastebėjau, kaip pralėkė dvidešimtmetis, – sako G. Smetonis. – Pasitinkant pirmąjį ženklesnį jubiliejų atmintyje bene labiausiai įstrigusios pirmosios lenktynės, kai kur kas mažiau patirties turėjo sportininkai ir organizatoriai, teisėjai ir net visą automobilių sportą kuruojanti Lietuvos automobilių sporto federacija“.

Pirmosios lenktynės baigėsi jau sutemus, kai sportininkai sunkiai bematė ar išvis nebeskyrė vėliavų spalvų. Gerai, kad nereikėjo jomis mojuoti dėl avarijų ar kitų pavojų trasoje…

Nuo ratų skaičiuotojų – prie elektroninių daviklių

Prisimindamas pirmąsias ilgų nuotolių lenktynes Palangoje, G. Smetonis teigia, jog tada bene sunkiausia našta tekdavo ratų skaičiuotojams. Jų buvo keturi ir vienas šios grupės vadovas, kuriam ir teko daryti lenktynininkų įveiktų ratų suvestines.

„Kai imdavo temti, sunkiai galėjai įžvelgti greitai pašvilpiančių automobilių startinius numerius, todėl kaip tikras išsigelbėjimas tada atrodė šalia trasos pastatyta palapinė su apšvietimu“, – prisimena G. Smetonis.

Moderni ratų fiksavimo įranga atsirado gerokai vėliau, todėl toks jų skaičiavimo metodas tęsėsi ne vienus metus, nors su kiekvienomis lenktynėmis radosi vis daugiau naujovių. Ratų skaičiuotojų triūsą palengvino video kamera, kuri ties starto linija filmuodavo pralekiančius automobilius. Iškilus būtinybei jau po lenktynių peržiūrėdavome įrašą, tikslindami jį su ratų skaičiavimo protokolu, – prisimena sporto komisarų kolegijos pirmininkas.

 

Ne be trūkumų buvo ir dar vėliau atsiradusi pirmoji elektroninė ratų fiksavimo įranga. Todėl ratų skaičiuotojų neskubėta „išleisti į pensiją“, kuriems po varžybų dar kartą tekdavo sutikrinti duomenis.

Todėl netenka stebėtis, kad galutinis rezultatų protokolas gimdavo maždaug tik po savaitės, nors nugalėtojai ir prizininkai būdavo skelbiami iškart, remiantis preliminariais duomenimis.

Smetonis, žvelgdamas iš laiko perspektyvos, labiausiai vertina tų žmonių, nepabūgusių sunkumų, atsidavimą ir ištikimybę renginiui ir visai jo idėjai. Ne veltui nuo pirmųjų lenktynių Palangoje nė vienų nepraleido ir visas būrys jo kolegų, tarp kurių Arvydas Kačiukas, Gerarda Dručkuvienė, Erika Šimkevičienė, Valentin Pimonov, Algimantas-Paulius Karpavičius.

Gerėjo lenktynių saugumas

Kartu su kiekvienomis lenktynėmis gerėjo ir jų saugumas. Dabar G. Smetoniui ir kolegoms tik šypseną kelia ne patirtis ar, švelniau tariant, aplaidumas, kai teisėjų bokštelio metalinės konstrukcijos stovėjo šalia pat Pitlane zonos… Belieka tik džiaugtis, kad tada nieko neįvyko, o juk taip pastatytą įrenginį galėjo kliudyti į ekstremalią padėtį patekęs automobilis…

Ne tik sportininkus, bet ir teisėjus ne kartą egzaminavo gamtos išdaigos. Į atmintį itin įsirėžusi 2005-ųjų liepos 31-oji, kai Palangoje prasidėjusi liūtis virto tikru uraganu, o vėjas plėšė apsaugines juostas, vartė saugos barjerus ir net didžiausias palapines. Trasoje pasirodęs saugos automobilis, lenktynių spartą sumažinęs iki minimumo, kelią turėjo skintis per vėjo nešamus žiūrovų daiktus, signalines lentas ir besimėtančias padangas.

Įsimintina ir didžiosios svečių palapinės griūtis, tačiau G. Smetoniui didžiausią nerimą sukėlė dingusi elektra ir dėl to nustojusi veikti sportininkus aptarnavusi degalinė.

„Jau buvome pasirengę stabdyti lenktynes, tačiau elektra atsirado, o sparčiai surinkti iš trasos po audros išmėtytus daiktus buvo mūsų profesionalumo įrodymas“, – prisimena Gražvydas.

Teisėjų vadovas džiaugiasi, kad lenktynių pradžioje turėtų 10 arbitrų postų išaugo trečdaliu. Techninio aptarnavimo zonoje dirba 8-12 teisėjų, keletu mažiau – „padocc’e“, degalų užpylimo zonoje, o kur dar SC, RC ekipažai, greičio kontrolė, kiti postai? 1000 km lenktynes aptarnauja tikrai ne menkas būrys akylai stebinčių ir kontroliuojančių lenktynes teisėjų.

Kokias pražangas dažniausiai jie fiksuoja? Pasak sporto komisarų kolegijos pirmininko – lenktynininkai vis tik dažniausiai viršija greitį „Pitlane“, įvažiuodami papildyti degalų ar išvažiuodami iš ten, taip pat kirsdami ištisinę juostą išvažiuodami iš PIT zonos.

Kokią vėliavą labiausiai mėgsta sportininkai?  

Net ir prisiekę greičių mėgėjai ne visi žino ką kokios spalvos vėliava reiškia.

„Geltona vėliava trasoje signalizuoja pavojų, – sako G. Smetonis. – Dvi geltonos ar daugiau vėliavų sektoriuje skelbia, kad kliūtis iš dalies ar net visiškai užblokavo trasą. Kai mojuojama geltona vėliava, lenkti draudžiama”.

Žalia vėliava informuoja vairuotoją, kad priekyje esantis trasos sektorius laisvas ir treniruotės ar lenktynės gali vykti sportiniu režimu.

Mėlyna vėliava praneša vairuotojui, kad jis atsilieka mažiausia ratu ir netrukus bus lenkiamas. Pasitaikius pirmai galimybei privalo praleisti važiuojantį paskui jį.

Geltona vėliava su raudonais vertikaliais brūkšniais (dryžuota) informuoja, kad sektoriuje yra pablogėjęs sukibimas su kelio danga (dėl išsiliejusio kuro, tepalo, vandens ar žvyro…)

Juoda vėliava su startiniu numeriu ir lentele Stop@Go informuoja, kad vairuotojui skirta „stop go“ bauda. Per tris ratus po šio signalo sportininkas privalo pasukti į techninio aptarnavimo zoną ir pilnai sustoti, neturėdamas galimybės būti mechanikų aptarnautas. Tik po to jis gali sugrįžti į trasą.

Raudona vėliava rodoma tik varžybų vadovo nurodymu ir signalizuoja, jog treniruotės, kvalifikacinės ar pagrindinės lenktynės yra stabdomos.

„Netenka aiškinti, kodėl sportininkai labiausiai mėgsta juodai-baltą languotą vėliavą, – juokauja Gražvydas. – Mat ja skelbiamas treniruočių, kvalifikacijos ar lenktynių finišas“.

Teisėjų darbo kokybę liudija ne tik laiku iškeltos vėliavos, bet greiti ir tikslūs sprendimai, kuriuos, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, ne visada lengva rasti. Neveltui daugeliui arbitrų bene labiausia į atmintį įstrigusi situacija, kai užsidegė legendinis Dovilo Čiutelės žiguliukas.

„Visi teisėjų postai operatyviai signalizavo, kad iš po automobilio apačios, ties varikliu ir greičių dėže, plinta atvira ugnis, – prisimena Gražvydas. – Žiguliukas kaip fakelas pralėkė

dar beveik du ratus, nes jo vairuotojas, esant dideliam greičiui, ne iš karto pajuto, kad dega…“

Teisėjams tapo iššūkiu kuriame poste stabdyti? Didžiausią baimę kėlė techninio aptarnavimo zona, kur buvo daugybė kitų automobilių, tačiau būtent čia galima suteikti efektyviausią pagalbą. Laimei, vos pasiekus zonos prieigas, ugnis užgeso, nors profilaktiškai raudonasis žiguliukas iškart paskendo baltose dviejų gesintuvų putose…

Lenktynes rengiančios VšĮ „Promo events“ vadovas Darius Jonušis sako, jog teisėjų profesionalumą liudija ir tas faktas, jog varžybos per jų 20 metų istoriją buvo nutrauktos tik kartą. Ir tai ne dėl arbitrų kaltės.

Tai nutiko 2014 metais, kai lenktynėms artėjant prie finišo dobilo lapo formos trasos dalyje susidūrė trijų komandų automobiliai. Nors saugos tarnybos skubiai pašalino duženas iš trasos, tačiau nebuvo įmanoma greitai atstatyti sugadintų trasos atitvarų, kurie tokiu atveju būtų kėlę grėsmę renginio saugumui.

Išbandymas masiškumu

Nelengvos visiems buvo ir 2008 m. lenktynės, kuriose panoro dalyvauti rekordinis komandų skaičius – 83 – iš visų trijų Baltijos šalių, Anglijos, Škotijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Suomijos.

Tada pirmą ir vienintelį kartą lietuviškojo maratono istorijoje surengtos dvejos lenktynės.

„Teisėjams teko itin didelė atsakomybė, nes ir 1000 km, ir 100 ratų lenktynėse trasoje buvo gausybė automobilių, – sako G. Smetonis. – Jų pečius slėgė nemenka įtampa, nes kai trasoje daugybė automobilių, gerokai sunkiau įvertinti lenkimus, visus kontaktus, vėliavų ir kitų nuorodų bei signalų laikymąsi“.

Tačiau masiškumą labiausia vertina ir labiausiai džiaugiasi žiūrovas – labiau išprusęs, labiau suprantantis automobilių sportą ir labiau reiklus tiek organizatoriams, tiek patiems sportininkams.

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

Pasaulio ralio-kroso čempionate kelionę finalo link Rokui Baciuškai apkartino techninės problemos

Pirmą kartą Pasaulio ralio-kroso čempionate puikiai debutavusiai lietuvių „ESmotorsport-LabasGas“ komandai kėlionė čempionato finalo link baigėsi pusfinalyje. Komandos lenktynininkui lietuviui Rokui Baciuškai durys į finalą užsidarė dėl techninių problemų.

Pirmą kartą Pasaulio ralio-kroso čempionatas vykęs Abu Dabyje dalyvius pasitiko alinančiu karščiu. Tik išlipę iš lėktuvų komandos strategai ir lenktynininkai net neįtarė, kad legendinėje Formulės 1“Yas Marinas“ trasoje teks kovoti ne tik su priešininkais, bet ir karščio keliamomis problemomis.

Per laisvąsias treniruotes visos komandos susidurė su aukštos temperatūros problemomis. Tvyrant aukštai temperatūrai trasoje, kaito automobilių stabdžiai, aušinimo sistemos. Testų metu taip pat išryškėjo, kad netgi lenktyniniuose boliduose užverda benzinas.

Tad pirmoji lenktynių diena prasidėjo termometro stulpeliui rodant 42-43 laipsnių Celsijaus temperatūros.

Dviejuose pirmosiose kvalifikaciniuose važiavimuose „ESmotorsport-LabasGas“ komandos lenktynininkas parodė ne patį geriausią savo laiką.

„Nežinau trasos, nerandu sau dar patogios trajektorijos, tačiau su kiekvienu ratu aš vis greitėsiu. Kitas svarbus niuansas yra tai, kad vakščiojant trasa, galvojau, kad bus labai geras sukibimas. Pasirodo priešingai, trasa slidi, nėra sukibimo. O karščio iššūkis, gerai, kad kol kas tenka tik man. Lauke tvyro 42 laipsniai Celsijaus, o automobilyje temperatūra siekia netgi 70“, – sakė R.Baciuška po pirmųjų ratų laisvosiose treniruotėse.

Savo pažadą lenktynininkas ištesėjo kitą, finalinę lenktynių dieną. Trečiojoje kvalifikacijoje pademonstravo penktą geriausią laiką. Tad abejonių neliko dėl vietos pusfinalyje. Visgi „ESmotorsport-LabasGas“ komandos lenktynininkas kojos nuo greičio pedalo nepatraukė ir ketvirtojoje, paskutinėje kvalifikacijoje.

Iš karto po ketvirtos kvalifikacijos, tik sužinojus, kad pusfinalyje Rokas Baciuška startuos antroje eilėje, komanda pradėjo dėlioti strategija dėl patekimo į finalą. R. Baciuškos teigimu, iš komandos strategų gavo užduotį pusfinalyje važiuoti agresyviai.

„Komandos nariai pasakė, kad galiu aplenkti tik pirmame posūkyje. Arba dabar, arba niekada. Startas payko, po jo išvažiavome antri. Visus labai nustebinome. Trečiame rate pastebėjau, kad pradėjo kaisti variklis, o ketvirtame rate jis perkaito ir sistema nebeleido man greitai važiuoti. Dėlto reikėjo varžybas tiesiog užbaigti dėl taškų“, – po kovos pusfinalyje sakė „ESmotorsport-LabasGas“ komandos lenktynininkas.

Tuo tarpu incindentą su Niclasu Gronholmu lietuvis komentavo kaip vieną iš ralio-kroso momentų.

„Čia yra ralio-krosas ir kontakto negali išvengti. Tikslas buvo patekti į finalą, dėlto teko agresyviai važiuoti. Jį bandžiau lenkti per „kerbą“, bet viskas gerai baigėsi be didesnių nuostolių“, – sakė R. Baciuška.

Pirmąjį Pasaulio ralio-kroso čempionato etapą ir laimėjo visas lenktynių dienas pirmavęs Kevinas Hanssenas. Antras liko su lietuvių mažą kontaktą pusfinalyje turėjęs Niclasas Gronholmas. Trečias – latvis Janis Baumanis. Lietuvis bendroje lentelėje po pirmojo etapo Abu Dabyje yra 9 vietoje, turėdamas 10 taškų savo sąskaitoje.

Po dviejų savaičių Pasaulio ralio-kroso čempionatas persikels į Europą. Balandžio 26-27 dienomis antrasis WRX etapas vyks Barcelonoje.

www.auto-bild.lt

Kodėl „Alfa Romeo“ gamoje tiek mažai modelių?

Automobilių gamintojai – didžiulės organizacijos, turinčios skirtingus tikslus ir pirkėjus. Kai kurie jų taikosi į masinę auditoriją ir gamina kiekvienos šeimos poreikius galinčius patenkinti automobilius. Kiti gamina itin prabangius modelius, kuriuos pamėgo specifinį ir rafinuotą požiūrį į automobilius turintys klientai. „Alfa Romeo“ taiko į trečią kategoriją – tai išskirtinėmis sportinėmis savybėmis pasižymintys automobiliai, kurias geriausiai įvertina tik juos išbandę vairuotojai.

Dėl šios priežasties skiriasi ir automobilių pasiūla. Vienais logotipais dabinami ir miesto hečbekai, ir komerciniai mikroautobusai, ir pikapai. Kitais – tik išskirtiniai, prabangūs sedanai ar visureigiai. „Alfa Romeo“ – ir itin greiti, į maksimalų vairavimo malonumą orientuoti sportiniai sedanai „Giulia“, ir kompaktiniai bei vikrūs hečbekai „Giulietta“.

„Alfa Romeo“ niekada netaikė į masinį, kiekvieną rinkos segmentą užkaišantį produktą. Tačiau kiekvieną dieną didėja klientų grupė, kuri vertina kitas markės savybes – istoriją, išskirtinį dizainą, sportiškumą, „Formulės 1“ komandą. Ta grupė reguliariai didėja – pas mus kiekvieną dieną atvyksta kitų automobilių vairuotojai, kurie išbando „Alfa Romeo“ ir susižavi šiais itališkais modeliais“, – teigia „Alfa Romeo“ pardavimų vadovas Arnoldas Ardzevičius.

Principas nesikeičia jau 100 metų

„Alfa Romeo“ šiuo metu gamina keturis modelius: hečbekus „MiTo“, „Giulietta“, sedaną „Giulia“ ir krosoverį „Stelvio“, dar keli modeliai – sedanai bei krosoveriai – bus pristatyti artimiausiais metais. Nemažai „Alfa Romeo“ premium segmento konkurentų savo gamoje turi po kelias dešimtis automobilių – tie patys modeliai turi kelis kėbulo tipus, skirtingo ilgio ratų bazes, tačiau italai apie tai net nesvarsto. Priežastys – tos pačios kaip ir prieš daugiau nei 100 metų, kai tik prasidėjo šio gamintojo istorija.

„Tos priežastys – išskirtinis dizainas, sportiškumas ir kokybė. „Alfa Romeo“ automobilių nesumaišysi su kitais – jų forma, žibintai, ratai kitokie nei daugelio. Siekiant užpildyti visas rinkos nišas, šį principą reikėtų paaukoti. Norint automobilį išbandyti, tinkamai sureguliuoti kiekvieno mechanizmo veikimą, reikia atlikti labai daug testų įvairiausiomis sąlygomis. Štampuojant vieną modelį po kito, nuodugnūs testai neįmanomi. Net sedano ir universalo valdymo savybės skiriasi dėl kitokio svorio paskirstymo, aerodinamikos“, – pasakoja A. Ardzevičius.

Šį principą geriausiai įrodo rezultatai. „Alfa Romeo Giulia Quadrifoglio“ yra greičiausias sedanas Niurburgringo „Nordschleife“ trasoje (vieną ratą įveikė per 7 min. 32 sek.), o „Stelvio Quadrifoglio“ – greičiausias SUV (7 min. 51,7 sek.). „Alfa Romeo“ sedanas Niurburgringe pademonstravo geresnį vieno rato įveikimo laiką nei tokie modeliai kaip „Porsche Carrera GT“ ar „Ferrari 458 Italia“, o itališkas SUV aplenkė „Lamborghini Gallardo LP 560-4“ bei „Aston Martin V12 Vantage S“.

Jei „Alfa Romeo“ pristatys universalą, pirmasis jo tikslas bus toks pat: tapti greičiausiu universalu Niurburgringo trasoje. Tokį patį tikslą turės ir naujas hečbekas, ir kompaktinis SUV.

Sportiška ir elektrinė ateitis

„Alfa Romeo“ gamoje po pertraukos šio dešimtmečio pradžioje vyksta daug naujovių. Pristatytas „Giulia“ sedanas pažymėjo grįžimą prie tradicinės komponuotės – variklio priekinėje dalyje ir galinių varančiųjų ratų.

Po metų buvo pristatytas pirmasis istorijoje „Alfa Romeo“ SUV – „Stelvio“. Praėjusioje Ženevos automobilių buvo pristatytas koncepcinis krosoveris „Tonale“. Tai – mažesnis už „Stelvio“ SUV, kuris, planuojama, bus pirmasis „Alfa Romeo“ modelis su hibridine jėgaine  ir pirmasis elektromobilis.

Sportiškumo elektra varomi modeliai turi dar daugiau – jie bėgėjasi greičiau, o svorio centrą galima koncentruoti į patį automobilio dugną. Jau šiandien vyksta įvairios elektromobilių varžybos, o pasaulio ralikroso čempionate „World RX“ nuo 2021 m. turėtų varžytis tik elektriniai modeliai, tad „Alfa Romeo“ taip pat žengia šia kryptimi.

Nedidelis krosoveris turėtų būti pirmasis hibridinis bei visiškai elektrinis „Alfa Romeo“ modelis, o 2020 m. planuojamas ir visiškai naujo galinius varančius ratus turinčio hečbeko pasirodymas.

„Alfa Romeo“ sportiniams kupė automobiliams 4C ir 8C taip pat ruošiami įpėdiniai. GTV su hibridine platforma pasieks daugiau nei 600 AG bei turėtų būti panašus į „Giulia“ kupė. Sportinio 8C įpėdinio galinius ratus varys benzininis variklis, o priekinius – elektrinis, bendra sistemos galia bus didesnė nei 700 AG. Tai – automobiliai, kurie bus pristatyti tik po kelerių metų, tačiau tam tikros jų dalys bandomos jau dabar ir ruošiamasi jų debiutui rinkoje, rekordams Niurburgringe ir aukštoms vietoms patikimumo ataskaitose.

www.auto-bild.lt

Naujasis Audi A1 Sportback – kompaktiškas automobilis su dinamišku dizainu

Audi A1 Sportback jau atkeliavo į Lietuvą. Šis automobilis, pasižymintis itin dinamišku dizainu, sužavi jaunus bei progresyvius pirkėjus, kuriems dažnai tai yra pirmoji įsigyta transporto priemonė. Audi A1 Sportback – idealus kompanionas mieste, tačiau puikiai tinka ir ilgesnėms kelionėms dėl integruotų aukšto lygio informacijos ir pramogų bei asistavimo vairuotojui sistemų. Automobilio, kurį jau galima įsigyti Audi atstovybėse, bazinė kaina yra 21 600 EUR.

 

Stulbinanti dinamika

Galingi Audi A1 Sportback varikliai suteikia galimybę užtikrintai ir patogiai važiuoti tiek mieste, tiek išvažiuoti į tolimesnę kelionę už miesto ribų. Naujasis Audi A1 Sportback įrodo, kad sportinis dizainas gali būti derinamas su siekiamu komfortu. Modelių asortimentą sudaro keturi efektyvūs benzininiai varikliai, kurių galia – nuo 85 kW (116 AG) iki 147 kW (200 AG). Automobilio salono technologijos orientuotos į vairuotoją – naujojo modelio dizainas ypač išsiskiria sportiniam automobiliui būdingomis ventiliacinėmis angomis ir skaitmeniniu prietaisų skydeliu, arba virtualus Audi prietaisų skydelis. Visi valdymo elementai ir pasirinktinis MMI jutiklinis ekranas pritaikyti vairuotojui kartu pabrėždami sportinį automobilio interjerą.

 

Dar talpesnis ir įspūdingesnis

Naujasis automobilis tapo daug ilgesnis – dėl papildomų 56 milimetrų dabar jis pasiekė 4,03 metro. Išlikdamas kompaktiškas, sportinis automobilis puikai tinka mieste. Naujosios kartos Audi A1 Sportback yra 1,41 metro aukščio, o jo plotis liko beveik nepakitęs – 1,74 metro. Automobilis tapo daug talpesnis, suteikia daugiau komforto vairuotojui ir keleiviams. Bagažo skyriaus talpa padidėjo 65 litrais. Standartinis tūris – 335 litrai, o su nulenktomis galinėmis sėdynėmis tūris padidėja iki 1090 litrų, tai labai praverčia atostogų, kelionių metu. Audi A1 Sportback kėbulo spalvą galima išsirinkti iš dešimties spalvų, o kompaktiško modelio stogas pasirinktinai gali būti kontrastingos spalvos. Dideli 18 colių ratlankiai, kurie, priklausomai nuo išorinės apdailos, gali būti bronzinės, baltos arba juodos spalvos, automobiliui suteikia dar daugiau išraiškingų akcentų.

Išmanieji sprendimai kasdienybei patobulinti

Naujasis Audi A1 Sportback yra tikrasis skaitmeninės pažangios įrangos naudojimo pavyzdys. Automobilio bazinė versija aprūpinta visiškai skaitmeniniu, didelės skiriamosios gebos virtualiu Audi prietaisų skydeliu (10,25 colio) ir daugiafunkciu vairu.

Audi išmaniojo telefono sąsaja suteikia galimybę prijungti išmaniuosius telefonus su „iOS“ ir „Android“ operacine sistema prie MMI sistemos, naudojant „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“. Kaip papildoma įranga taip pat tiekiama garso sistema „Bang & Olufsen Premium“ su vienuolika garsiakalbių ir 560 W galios stiprintuvu erdviniam (3D) garsui išgauti.

 

Komfortiška skaitmeninė įranga vairavimo saugumui užtikrinti

Audi A1 Sportback asistavimo vairuotojui sistemos yra įrengtos visa šio automobilio aukščiausios klasės apimtimi. Adaptyvus greičio asistentas padeda išlaikyti norimą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, o bazinėje įrangoje tiekiama įspėjimo dėl išvažiavimo iš eismo juostos sistema padeda vairuotojui išlaikyti automobilį eismo juostoje, kai važiuojama didesniu nei 65 km/h greičiu. Naudojant pažangiąją automobilio parkavimo sistemą, Audi A1 Sportback galima įvažiuoti į stataus parkavimo vietas, o prireikus atlikti kelis manevrus. Taip pat sistema padeda išvažiuoti iš lygiagretaus parkavimo vietos. Priekinė „Audi pre sense“ sistema skirta kontroliuoti eismą prieš automobilį. Radaro jutiklis atpažįsta pavojingas situacijas, susijusias su kitais eismo dalyviais: transporto priemonėmis, pėsčiaisiais, kertančiais važiuojamąją dalį, arba dviratininkais, esančiais priešais automobilį. Sistema garso ir vaizdo signalais gali įspėti vairuotoją, net jei matomumas yra blogas. Tuo pat metu automobilis ruošiamas stabdymui visu pajėgumu, ir prireikus inicijuojamas automatinis avarinis stabdymas, kad būtų išvengta susidūrimo arba sušvelnintas smūgis.

www.auto-bild.lt

Finišas: lietuvis ir senutė HONDA – naujo rekordo aplink Australiją savininkai

10 parų ir 18 valandų – tiek truko Vitoldo Miliaus kelionė aplink Australiją ilgiausiu pasaulio greitkeliu. Savaitgalį automobilių žurnalistas finišavo Gold Kosto miestelyje – ten, kur ir pradėjo savo kelionę. Ankstesnis rekordas, priklausęs indui Suresh Joseph, siekė 33 paras. Tuo pačiu maršrutu važiavęs lietuvis kelyje įveikė 14.300 kilometrų.

„Žinoma, pasiekti rekordą smagu – bent toks oficialus kelionės tikslas. Tačiau svarbiau ir smagiau kelionės patirtys, aplankytos vietovės, vidinė meditacija, kurią patiri vairuodamas vienas” – teigė V. Milius.

Dvidešimtmetė HONDA CR-V tapo puikiu kelionės draugu. Prieš šią ekspediciją automobilis jau buvo įveikęs 272 tūkst. kilometrų.

„Nors mašina jau artėja prie 300 tūkst. kilometrų ridos, kelionės metu ji elgėsi nepriekaištingai. Automobiliui nenutiko visiškai nieko! Jokių gedimų, siurprizų ar kaprizų. Šįkart pardavėjo pažadas „sėdi ir važiuoji” visiškai pasitvirtino” – juokavo V. Milius.

Prieš kelionę HONDA CR-V Australijos automobilių skelbimų portale buvo įsigyta už 1500 Eur. Už panašią sumą automobilį žurnalistas tikisi parduoti.

Automobilių žurnalistas puikiai įvertino Australijos kelius bei vairavimo kultūrą.

„Keliai Australijoje puikūs. Nors dalis pirmuoju numeriu pažymėto greitkelio yra žvyrkelis, tačiau ir juo važiuoti vienas malonumas. Rečiau apgyvendintose vietovėse prasilenkdami vairuotojai sveikinasi vieni su kitais pakeldami ranką kaip, pavyzdžiui, pas mus autobusų vairuotojai. Apskritai, kelyje rodoma didelė pagarba vienas kitam” – teigė V. Milius.

Didelių sunkumų kelionėje nepasitaikė. Didžiausias pavojus Australijoje – į kelią išbėgantys gyvūnai. Dažniausiai, žinoma, kengūros. Bet pasitaiko koalų, didelių driežų. Todėl vairuojant svarbu neprarasti budrumo. Lietuvis džiaugėsi, jog kelionėje išvengė potvynių. Geras kelionės planas ir palankūs orai – pagrindinės priežastys, kodėl V. Miliui apvažiuoti Australiją pavyko triskart greičiau nei ankstesnio rekordo savininkui.

www.auto-bild.lt

„Ford“ modelių revoliucija: įelektrinta  

Kompanija „Ford Motor“, Amsterdame surengusi bendrovės naujovėms pristatyti skirtą renginį „Ford Go Further“, vienoje iš specialių jo dalių „Go Electric“ atskleidė savo artimiausios ateities viziją Europos rinkai. Visi nauji koncerno modeliai turės bent kibirkštėlę elektros – nuo „Mild Hybrid“ iki grynų elektromobilių. Įelektrinimo principas galioja ir lengviesiems, ir komerciniams „Ford“ automobiliams.

„Ford“ taip pat siekia, kad visi nauji modeliai su kombinuotomis jėgainėmis ar elektromobiliai išlaikytų smagaus vairavimo testą – „fun to drive“. Ši charakteristika yra tapusi neatskiriama „Ford“ automobilių esybės dalimi. Tai nebus lengva užduotis – hibridinės jėgainės reiškia papildomą svorį ir kai kuriuos konstrukcinius ypatumus.

„Ford Hybrid“ šeimos automobiliai atitiks laikmetį ir bus patrauklesni didesniam skaičiui šiuolaikinių vartotojų. Bet kuris naujas modelis, nuo „Fiesta“ iki „Transit“, turės elektrifikuotą versiją. Šie automobiliai bus pažangesni technologiškai, be to, atsiras daugiau galimybių automobilius sujungti į bendrą tinklą.  Ir tai tik pradžia – „Ford“ planuoja gaminti išmanius automobilius išmaniam pasauliui“, – sakė „Ford of Europe“ prezidentas Stuartas Rowley.

Savo pasiryžimą elektrifikuoti esamų ir naujų modelių gamą „Ford“ paviešino anksčiau šiais metais. „Go Electric“ renginyje publika kai kuriuos sprendimus jau galėjo apžiūrėti ar pačiupinėti.

Vienas svarbiausių europietiškos „Ford“ linijos modelių – miesto visureigis „Kuga“ – bus pateikiamas ir su vadinamąja „švelnaus hibrido“ „Mild Hybrid“, ir su įkraunamo hibrido „Plug-In Hybrid“ jėgaine. Pastaroji leis miesto visureigiui vien elektros variklio pagalba nuvažiuoti iki 50 kilometrų. Panaši „plug-in“ jėgainė bus montuojama ir aštuonvietyje mikroautobuse „Ford Tourneo Custom“ bei visiškai naujame aukštesnės vidutinės klasės miesto visureigyje „Ford Explorer“.

Tuo tarpu populiarieji „Fiesta“ ir „Focus“ bus praturtinti modifikacijomis su modernia „mild hybrid“ jėgaine, kuri padės sumažinti anglies dvideginio emisiją ir taupyti degalus. Pastarąją sudaro nedidelės galios elektros variklis ir nedidelės talpos akumuliatorius, kaupiantis kinetinę stabdymo energiją. Elektros galia tokio tipo jėgainėse naudojama lėtam važiavimui spūstyse ir kaip pagalbinis galios šaltinis pagreitėjant.

Atliepdamas į griežtėjančią miestų transporto reguliavimo politiką, „Ford“ 2021 metais ketina rinkai pateikti visiškai elektrinį komercinį „Ford Transit“.

„Nėra visiems tinkamo sprendimo, jei kalbame apie automobilių elektrifikavimą. Yra daugybė niuansų, kuriuos stengiamės įvertinti siūlydami bent kelių skirtingų elektrifikavimo lygių jėgaines esamiems ir ateities modeliams. Tai kompromisinis sprendimas, leisiantis sklandžiau ir paprasčiau įsilieti į naujas automobilių pasaulio patirtis“, – pažymėjo „Ford of Europe“ inžinerijos direktorius Joergas Beyeris.

Koncernas „Ford“ taip pat išsamiai tiria naujus elektrifikavimo sprendimus testuodamas unikalų „Ford Transit Smart Energy Concept“. Važiuoklėje sumontuotas akumuliatorių paketas, kuriam įkrauti pakanka 4 valandų, 10-ies vietų minibusui leidžia nuvažiuoti 150 kilometrų.

Šiuo metu „Ford“ modelių gamoje yra keturi modeliai su hibridinėmis jėgainėmis: „Mondeo“, „Tourneo Custom“, „Transit“ ir „Transit Custom“. Hibridinis „Mondeo“ siūlomas universalo ir sedano kebulu. Lietuvoje dauguma modelių su hibridinėmis jėgainėmis pasirodys 2020 m.

„Ford“ taip pat yra tarptautinio IONITY konsorciumo narys. IONITY iki 2020 metų Europoje ketina įrengti 400 įkrovimo stočių.

Gamintojo nuotr.

www.auto-bild.lt

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.