Jūs esate: Pradžia > Naujienos > Express naujienos >

Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir net istorinės relikvijos

Mūsų šalies draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik įprasti kroviniai, bet ir transportuojami netradiciniai daiktai. Draudikų praktika rodo, kad jų spektras itin platus – nuo šaldytų graužikų, įvairių gyvūnų iki itin sudėtingos technikos. Ypatinga apsauga reikalinga ir antikvarinėms vertybėms, meno kolekcijoms bei relikvijoms.

Draudikų duomenimis, dažniausiai draudžiami kroviniai yra įvairūs gamybos įrengimai, buitinė technika ir elektronikos prekės, baldai, langai, vaistai, optikos prekės bei maisto produktai. „Verslininkai juos apdraudžia, nes kroviniai paprastai būna didelės vertės, nesunkiai pažeidžiami, gabenami per kelių valstybių teritorijas su skirtingomis transporto rūšimis. Pasitaiko, kad krovinio pervežimas užtrunka ir 2-3 mėnesius, o per tokį laiką gali nutikti įvairių nenumatytų aplinkybių“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Specialiųjų rizikų draudimo produktų vadovė Baltijos šalims Miglė Rudinskė.

„Gjensidige“ duomenys rodo, kad per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, krovinių draudimas išaugo 27 procentais.

„Dauguma apdraustų krovinių yra gabenami tarp Europos ir NVS šalių, nemažai krovinių taip pat vežama iš Azijos. Galime apdrausti krovinį, transportuojamą į bet kurią šalį, įskaitant ir karinių neramumų zonas. Yra tekę pasirūpinti krovinių, vežamų į Naująją Zelandiją, Ganos Respubliką ir Argentiną, saugumu“, – pasakojo M. Rudinskė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mažiau draudžiami kroviniai, gabenami Lietuvos teritorijoje. „Tokia praktika nėra teisinga. Atstumai mažesni, tačiau avarijų ar krovinių pažeidimų dažnis mūsų šalyje tikrai nėra mažesnis nei kitose šalyse“, –- kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.

Pasak M. Rudinskės, daugiausia apdraudžiama autotransportu ir laivais gabenamų krovinių, tačiau sparčiai auga ir krovinių draudimas juos vežant kitomis transporto priemonėmis – traukiniais bei lėktuvais.

Jos teigimu, kroviniai kartais kelia nuostabą ir yra išskirtiniai draudikų praktikoje. „Pastaraisiais metais esame apdraudę nemažai gabenamų gyvūnų – audinių, galvijų, vištų, tačiau yra pasitaikęs ir labai ypatingas atvejis, kuomet reikėjo pasirūpinti delfinų kelionės saugumu“, – pasakojo M. Rudinskė.

Prie išskirtinių draudimo atvejų draudikė mini ir vertingus meno kūrinius, kuomet transportuojami paveikslai, skulptūros, nuotraukų ekspozicijos, pašto ženklų kolekcijos, istorinės relikvijos. „Dažniausiai draudžiant tokius krovinius kartu yra apdraudžiamas ir jų eksponavimas parodoje ar muziejuje. Kita ypatinga krovinių rūšis – antikvariniai, senoviniai daiktai. Pavyzdžiui, yra tekę pasirūpinti II tūkst. prieš mūsų erą akmeninio kirvio transportavimo saugumu iš Lietuvos“, – patirtimi dalijosi draudimo bendrovės atstovė.

„Ši draudimo rūšis išsiskiria skirtingo dydžio draudimo sumomis. Jos gali būti nedidelės – iki 50 tūkst. eurų – arba siekti kelis milijonus eurų, o kartais viršyti ir 15 mln. eurų. Tokia pati situacija ir atlyginant žalą, jei krovinys vertingas – ji perkopia ir pusės milijonų ribą. Praėjusiais metais buvo atlyginta kelios stambios krovinių vagystės, už kurias išmokos siekė pusę milijonų eurų“, – pasakojo M. Rudinskė.

Jos teigimu, krovinių žalos neretai atsitinka tolimuose kraštuose, kur yra skirtinga teisinė sistema, kita kalba, dažnai nebūna krovinio savininko atstovo, kuris galėtų tinkamai atstovauti jo interesus. Pasak draudimo bendrovės atstovės, kroviniai aktyviausiai yra apdraudžiami prieš šventes ir pavasarį.

www.auto-bild.lt

„Lietuvos metų automobilis 2019“ – modernusis „Peugeot 508“

Peugeot 508 (Vytauto Pilkausko nuotrauka) (2)

Geriausio Lietuvos automobilio laurai po keliolikos metų pertraukos vėl atiteko prancūziškam modeliui. Ketvirtadienio vakarą vykusioje iškilmingoje rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2019“ apdovanojimų ceremonijoje geriausiuoju išrinktas „Peugeot 508“ – modernus ketverių durų kupė, sulaukęs daugybės komisijos simpatijų už išmanias technologijas, puikias važiavimo savybes bei dizainą.

Pastaraisiais metais naujų automobilių rinkoje dominuoja krosoveriai, šiai klasei priskiriami modeliai buvo pripažinti geriausiais trijuose iš keturių pastaruoju lietuviškų konkursų. Toks automobilis – ketverių durų kupė – geriausiu tapo pirmąjį kartą.

Nugalėjo dviejose nominacijose

Finalininkų septintuke „Peugeot 508“ aukščiausiu balu įvertino trys iš dešimties komisijos narių: Vitoldas Milius, Ilona Steponėnė ir Valdas Valiukevičius. 1-2 vietas pagal skirtus balus jis pasidalijo dar dviejų žurnalistų, Dainiaus Leonavičiaus ir Dinos Sergijenko, vertinimo skalėse.

Peugeot 508 (Vytauto Pilkausko nuotrauka) (3)

Viso „Peugeot 508“ surinko 49 balus. Antroje vietoje liko „Kia Ceed“ (43 balai), trečioje – „Ford Focus“ (42). Ketvirtas liko pirmą kartą į septintuką išrinktas elektromobilis „Hyundai Kona EV“ (36), penktas – „Mercedes-Benz A-Class“ (33), šeštas – „Volkswagen Touareg“ (27), septintas – BMW X2 (20).

Viso „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose dalyvavo 33 modeliai, daugiau nei pusė jų – 17 – didesnio pravažumo (SUV). Panaši proporcija atsispindi ir finalininkų septintuke – čia SUV klasei priskiriami trys automobiliai. Tiesa, tarp trijų geriausiųjų nei vienas jų nepateko.

„Peugeot 508“ tapo ne tik „Lietuvos metų automobiliu 2019“ – jis nugalėjo ir nominacijoje „Už dizainą“. Čia prancūzų sprendimai buvo pripažinti geresniais už britų „Jaguar I-Pace“ bei vokiečių „Mercedes-Benz A-Class“.

Viso – 10 apdovanojimų

„Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų finale buvo paskelbti dešimties nominacijų nugalėtojai. Antru svarbiausiu prizu rinkimuose vadinamas „Tautos automobilio“ titulas. Šios nominacijos nugalėtoją rinko rinkimų informacinio partnerio 15min skaitytojai – iš daugiau nei 20 tūkst. balsavusiųjų kone šeštadalis geriausiuoju pažymėjo „Audi A6“.

Tas pats „Audi A6“ automobilis gavo ir „Verslo klasės automobilio“ titulą. Jį geresniu už kitus finalininkus, BMW X5 bei „Volkswagen Touareg“, pripažino 15min Verslo skyriaus žurnalistai.

Nuo 2000-ųjų renkamas ir geriausias visureigis. „Metų visureigiu 2019“, nugalėjęs finalininkus „SsangYong Rexton“ ir „Volkswagen Touareg“, buvo pripažintas „Suzuki Jimny“ – rėminės konstrukcijos ypatingu pravažumu pasižymintis modelis.

Peugeot 508 (Vytauto Pilkausko nuotrauka) (6)

„Metų vairo“ nominacija yra vienintelė, teikiama ne automobiliui, o žmogui. Ją gauna sportininkas kuris, žurnalistų nuomone, labiausiai garsino Lietuvos vardą užsienyje. Šiemet tokiu tapo Rokas Baciuška, tapęs Europos ralikroso čempionu S1600 klasėje. Jo laimėjimas buvo įvertintas geriau nei Antano Juknevičiaus bei Vaidoto Žalos pasiekimai tarptautinėse arenose.

„Šeimos automobiliu“ tapo „Kia Ceed SW“ – kompaktinės klasės universalas, turintis didžiulę (net 625 l talpos) dviejų lygių bagažinę, kurioje yra daugybę mažų įvairiems daiktams tinkamų dėtuvių. Be to, jo interjeras labai erdvus, o bazinė kaina – mažesnė nei 16 tūkst. Eur, kuri leido jam aplenkti du techniškai identiškus brolius „Citroen Berlingo“ ir „Peugeot Rifter“ bei krosoverį „Honda CR-V“.

Sportiškiausią automobilį rinko „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redakcija, geriausiuoju pripažinusi „Suzuki Swift Sport“ – mažą, tačiau labai manevringą ir greitą hečbeką. Jis aplenkė komisijos narius valdymo savybėmis nustebinusius BMW X2 bei „Ford Focus“ modelius.

„Metų inovacija“ – „Autoplius“ specialistų teikiama nominacija, kurioje pažymimi svarbiausi automobilių pramonės laimėjimai. Šį apdovanojimą, aplenkęs „Nissan LEAF“ (turintį išmanų akceleratoriaus pedalą „E-Pedal“) bei „Hyundai Santa Fe“ (už unikalią vaikų ir gyvūnų apsaugą salone), gavo „Jaguar I-Pace“. Inovatyviausiu jis buvo pripažintas dėl paprastos priežasties – visas automobilis yra kaip didelė inovacija. Tai pirmas tikras „premium“ segmento elektromobilis visame pasaulyje.

„Neste saugiausio stabdžio“ nominacijos laimėtojas buvo renkamas su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų pagalba. Visi 33 rinkimų dalyviai atliko stabdymo nuo 100 km/val. iki visiško sustojimo testą, o speciali VGTU įranga matavo jų lėtėjimo pagreitį – stabdymo efektyvumą. Geriausią rezultatą pademonstravo „Dacia Duster“ – pigus, tačiau lengvas ir dėl to efektyviai stabdantis automobilis, aplenkęs antrą-trečią vietą pasidalijusius prabangų BMW X5 (jo stabdžių sistema veikia efektyviai dėl labai plačių padangų) bei lengvą „Suzuki Swift Sport“.

Rinkimuose svarbiausia – objektyvumas

„Lietuvos metų automobilis 2019“ rinkimai prasidėjo spalio 27-ąją Kauno rotušės aikštėje. Ten pat buvo patikrintas rinkimuose dalyvaujančių visureigių pravažumas – užvažiavimo bei nuvažiavimo kampai, kėbulo standumas, diferencialų ir kitų sistemų veikimas. Šiems testams naudota speciali tam sukonstruota „Peak Point“ platforma.

Tą pačią dieną greičiausi rinkimų automobiliai apsilankė „Nemuno žiedo“ trasoje, kur su VGTU mokslininkų pagalba buvo patikrintos jų įsibėgėjimo galimybės bei atitikimas techninių duomenų lentelėse nurodomiems skaičiams.

Vėliau rinkimų dalyviai buvo bandomi Panevėžio darbo rinkos mokymo centro slidžių dangų autodrome, buvo atliekami jų autonominio stabdymo bei stabdžių sistemų bandymai, o komisijos nariai detaliai susipažinti su kiekvienu modeliu galėjo penkias dienas trukusioje testų stovykloje Druskininkuose.

Peugeot 508 (Vytauto Pilkausko nuotrauka) (14)

Dešimties žurnalistų komisijai Druskininkuose talkino įvairių sričių specialistai: automobilių junglumą bei multimedijų galimybes vertinti padėjo trijų „Telia“ technologijų specialistų komanda, automobilių pakabas tikrino „We are dynamic“ atstovas Domas Zinkevičius, o dizaino vingrybėse susigaudyti padėjo Švedijos „Toyota“ gamykloje dirbantis dizaineris Tomas Jankauskas.

Siekiant maksimalaus vertinimo objektyvumo, visi rinkimuose dalyvavę automobiliai turėjo to paties gamintojo „Continental“ padangas, o jų bakai buvo pildomi tik „Neste“ degalinėse. Taip pašalinama šių elementų svarba galutiniam rezultatui, nes padangos turi didelę įtaką automobilio valdymo bei komforto savybėms, o degalai – traukai bei ekonomiškumui.

„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisija kiekvienais metais renkama Lietuvos žurnalistų autoklubo susirinkimo metu. Į „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų komisiją buvo išrinkti ir visą mėnesį automobilius testavo šie žmonės: Linas Butkus (portalo Vz.lt Auto rubrikos redaktorius, žurnalo „Verslo klasė“ autorius), Ramūnas Fetingis (TV6 laidos „Autopilotas“ bei „Žinių radijo“ laidos „Piko minutės“ vedėjas), Renaldas Gabartas (Lrt.lt, žurnalų „Žmonės“ ir „Mano ūkis“ autorius), Mindaugas Grinius („Valstiečių laikraščio“ priedo „Technikos kiemas“ redaktorius ir naujienų agentūros ELTA korespondentas), Dainius Leonavičius (LNK laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas), Vitoldas Milius (žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius), Jurgis Paplaitis (Delfi.lt autorius ir internetinės laidos „Motorai“ vedėjas), Dina Sergijenko (Delfi.lt Auto rubrikos redaktorė), Ilona Steponėnė (Lrytas.lt Auto rubrikos redaktorė), Valdas Valiukevičius (LNK laidos „Ne vienas kelyje“ prodiuseris).

Antroji „Peugeot“ pergalė

Tai jau 22-ieji „Lietuvos metų automobilio“ rinkimai, o prancūzų gamintojas triumfuoja antrą kartą: „Peugeot 307“ tapo „Lietuvos metų automobiliu 2002“. Nedaug iki pergalės trūko dar tris kartus: 308 hečbekas (2008 ir 2014 m. rinkimuose) bei 3008 krosoveris (2017 m.) liko trečioje vietoje.

Antroje bei trečioje vietoje likusių „Kia Ceed“ ir „Ford Focus“ ankstesnių kartų modeliai jau yra tapę „Lietuvos metų automobiliu“. „Kia“ hečbekas tai padarė 2008-ųjų rinkimuose, „Ford“ – 1999-ųjų.

„Lietuvos metų automobiliu 2018“ tapo „Mazda CX-5“, o geriausiai rinkimuose sekasi „Ford“ bei „Škoda“ – jų modeliai nugalėtojais per 22 metų istoriją yra tapę po keturis kartus.

Išrinko šimtmečio automobilį

Kartu su „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimais specialistai bei portalo 15min skaitytojai dalyvavo ir kitame konkurse: sprendė, kuris labiausiai vertas tapti Lietuvos šimtmečio automobiliu.

Pirmame šių rinkimų etape dešimties žurnalistų komisija bei istorinių automobilių ekspertai – kolekcininkas Alfredas Eitutis, restauratorius Arvydas Šapoka ir istorikas Ričardas Žičkus – atrinko po tris didelę reikšmę Lietuvai turinčius modelius ir priskyrė juos įvairiems dešimtmečiams.

Antrajame etape 15min skaitytojai balsavo už jiems labiausiai patikusius modelius ir iš kiekvieno dešimtmečio išrinko po vieną favoritą, o tada darbo vėl ėmėsi žurnalistų bei ekspertų komisija ir po ilgų diskusijų Lietuvos šimtmečio automobiliu išrinko „Volkswagen Golf II“.

Nuotr. V. Pilkausko

www.auto-bild.lt

 

Keturiais ratais varomas automobilis gali būti pigesnis nei dviem

Suzuki Swift 4x4

Neretai juokaujama, kad techninės pagalbos centrai bei autoservisai nemėgsta keturiais ratais varomų automobilių, mat tokių vairuotojai žiemą kur kas rečiau užstringa pusnyse ar nuvažiuoja nuo kelio. Tačiau tokie juokai yra realybė – augant visureigių populiarumui, vairuotojus gelbėti išties reikia rečiau.

Visureigis visada buvo suvokiamas kaip didelis, keturiais ratais varomas, neekonomiškas ir brangus automobilis, tačiau laikai keičiasi – šiandien Lietuvoje pilna tokią transmisiją turinčių nedidelių ir nebrangių modelių.

Kaina – svarbus kriterijus

Keturis varančius ratus turinčių automobilių privalumai išryškėja žiemą, o jų populiarumas ypač išauga vėlyvą rudenį. Besidairydami naujo automobilio, vairuotojai svarsto ne tik apie asmeninius, bet ir visos šeimos poreikius – juk jie dažniausiai yra praktiškesni, o prastame kelyje keturi varomi ratai pasitikėjimo suteikia daugiau.

Vis dėlto svarbiausias kriterijus renkantis bet kokį automobilį yra kaina, bet už 4WD transmisiją turintį žmonės dažniausiai pasirengę sumokėti daugiau. Tačiau rinkoje pasirinkimas yra didelis ir, daugeliui automobilių brangstant, kai kurie modeliai išlaiko neaukštą kainos kartelę.

Vienas geriausių pavyzdžių – „Suzuki“. Šio gamintojo keturių varančių ratų pavarą turintis hečbekas „Swift“ kainuoja 13 990 Eur, analogišką sumą atsieitų ir nedidelis visureigis „Ignis“. Tiesa, teorinė lyderė šioje rinkoje – „LADA 4×4 (Niva)“, kurį Lietuvoje įsigyti galima už 9 950 Eur, tačiau ji nemėgstama masinio pirkėjo.

Kalbant apie didesnius modelius, pigiausias kompaktinių krosoverių segmente yra „Dacia Duster“ – keturiais ratais varomi modeliai kainuoja kiek daugiau nei 13 tūkst. Eur, tačiau jų komplektacija kur kas kuklesnė, pavyzdžiui, už tokią sumą jis turėtų tik plieninius ratlankius, nebūtų oro kondicionieriaus. Kiek daugiau tektų sumokėti už turtingesne komplektacija pasigirti galinčius „Suzuki Vitara“ bei „SsangYong Tivoli“ – jie kainuoja nuo 17,5 tūkst. Eur. Populiarių gamintojų modelių, pavyzdžiui, „Toyota C-HR“ kaina su keturių varančių ratų pavara jau gerokai viršija 20 tūkst. Eur.

Tarp didesnių visureigių, kurių ilgis yra didesnis nei 4,5 metro, konkurencija kainos lygmeniu dar aršesnė: iki 30 tūkst. Eur ribos galima įsigyti keturiais ratais varomus „Nissan X-Trail“ ar „Škoda Kodiaq“, o kalbant apie pačius didžiausius, neprilygstamas yra „SsangYong Rexton“. Galingo rėminę konstrukciją turinčio modelio bazinė kaina yra mažesnė nei 31 tūkst. Eur – jis neretai pavadinamas labiau prieinamu „Toyota Land Cruiser“, mat panašių techninių savybių turintis šis modelis kainuoja 8 tūkst. Eur daugiau.

Naudingesnis sprendimas

Daugelis šiuolaikinių visureigių gali būti komplektuojami su dviem transmisijų tipais – dviejų arba keturių varančių ratų. 4WD pavarą turintys automobiliai dažniausiai yra brangesni, tačiau jų ir likutinė vertė aukštesnė, todėl išskaidžius lizingo įmokas keleriems metams, skirtumas kiekvieną mėnesį bus minimalus. O ilguoju laikotarpiu, įvertinant ne tik pradinę kainą, 4WD automobilis gali tapti net ir pigesnis.

Automobilių nuomos įmonės „Sixt Lietuva“ vadovas Algimantas Andrašiūnas teigia, kad šis argumentas yra svarbus, tačiau ne visada pagrindinis. Klientai keturis varančius ratus turinčius automobilius įprastai renkasi dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, didesnio pravažumo, kuris tampa ypač aktualus šaltuoju ir šlapiuoju metų laikais.

„Mums, kaip nuomos kompanijai, teikiančiai kompleksinius sprendimus kartu su visa automobilio priežiūra bei technine pagalba, labai patinka, jog daugėja visureigių su aukštesne prošvaisa. Žiemą yra mažiau vargo ir išlaidų organizuoti techninę pagalbą, kadangi visus varančius ratus turinčius automobilius daug rečiau reikia gelbėti užstrigus miške ar nuvažiavus nuo kelio“, – šypsosi įmonės vadovas.

Kitas keturis varančius ratus turinčių automobilių privalumas – juos lengviau parduoti antrinėje rinkoje. Juk įsigijus naują, jį kažkada reikės parduoti. Šis procesas visada paprastesnis, kai automobilis yra geresnės komplektacijos bei turi visus varančiuosius ratus – taip jis automatiškai tampa pranašesnis už kitus konkurentus.

Todėl renkantis asmeninę transporto priemonę specialistai pataria atsižvelgti ne tik į dideliu tempu augančią visureigių rinką, bet ir kitas tendencijas – populiarėjančius benzininius variklius ar specifines technologijas, kurios po kelerių metų taps įprastos daugelyje automobilių.

Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį dar buvo normalu pamatyti rankenėle nuleidžiamus priekinius langus ar rankiniu būdu reguliuojamus veidrodėlius, tačiau šiandien naujame modelyje tai būtų nesusipratimas. Analogiška situacija ir su kai kuriomis šiuolaikinėmis technologijomis: automatiškai įsijungiančiais žibintais, tamsintais užpakaliniais langais, šildomomis sėdynėmis ar pagrindinių sistemų valdymu ant vairo. Po kelerių metų tokių sistemų neturintį automobilį parduoti greičiausiai bus labai sunku, todėl rinkos ekspertai siūlo verčiau išleisti daugiau įsigyjant ir taip užsitikrinti paprastesnį pardavimo procesą bei aukštesnę likutinę vertę.

Gamintojų nuotr.

www.auto-bild.lt

Po daugiau kaip 9 valandas trukusios kovos – tik 10 sekundžių persvara

IMG_0011

Pačioje 2004-ųjų pradžioje pasaulį sudrebino žinia apie marsamobilio „Spirit“ nusileidimą Marse, tačiau į mūsų atmintį šie metai bene giliausiai bus įsirėžę Lietuvai tapus pilnateise NATO ir Europos Sąjungos nare.

O šalies automobilių sportą 2004-aisiais  ir vėl labiausiai garsino tradicinės, liepos 28-31 dienomis Palangoje surengtos jau penktosios „Horn Grand Prix 1003 km lenktynės“.

Pirmoji „Audi“ pergalė

Dar gerokai prieš liepą vykusias, „Promosporto“ organizuotas penktąsias „Horn Grand Prix 1003 km lenktynes“ daugelis prognozavo, jog ir šįkart laimės komanda, kurios sportininkai vairuos „Porsche“ automobilį.

Mat taip buvo iki šiol, kai visus keturis kartus maratoninių lenktynių finišą pirmoji kirsdavo šokančio juodo žirgo emblema paženklinta mašina.

Tačiau penktas kartas nemelavo. 2004 metų lenktynėse triumfavo dar vieno Vokietijos automobilių gamintojo – „Audi“ – gerbėjai, kurių džiaugsmui puikią pergalę padovanojo „Audi RS4“ vairavę „Los Patrankos-Printera“ komandos lenktynininkai Vygandas Simuntis, Vytautas Venskūnas, Linas Karlavičius ir Aivaras Pyragius.

1003 km (335 ratų) distanciją jie įveikė per 9.20 val.

Taip V. Venskūnas tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, keturiskart iškovojusiu pergalę šiose varžybose. Jis triumfavo 2000, 2001 ir 2003 metais, o komandos draugams tai buvo pirmasis laimėjimas Palangos maratone.

„Audi“ pergalė – tai naujas įrašas šio renginio istorijoje, o kartu ir įrodymas, kad ilgų nuotolių lenktynes galima laimėti jas pradėjus nebūtinai iš pirmosios pozicijos bei ir kitų gamintojų, nei buvome įpratę, automobiliais“, – sveikindamas ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio užkopusį sportininkų ketvertuką kalbėjo pagrindinis renginio organizatorius, „Promosporto“ vadovas Darius Jonušis.

Tik 10 sek. deficitas

Kiekviena komanda prieš varžybas antrąją bendrosios įskaitos vietą laikytų itin garbingu pasiekimu. Tačiau kai jį pelnai sukoręs 1003 km po daugiau nei 9 val. užsitęsusios, kupinos netikėtumų kovos atsilikęs vos 10 sek., džiaugtis antrąja pozicija lyg ir apmaudu.

Ko gero toks kartėlis buvo juntamas ir „Baltic Optical Disc“ stovykloje, kai likus tik 21 ratui iki distancijos pabaigos būsimieji lenktynių laimėtojai aplenkė iki tol pirmoje pozicijoje važiavusius šios ekipos lenktynininkus Vidmantą Janulevičių, Alvydą Albrechtą, Mantą Grinkevičių ir Renaldą Gabartą.

„Baltic Optical Disc“ atstovai su „BMW M3“ finišavo antri ir juos nuo nugalėtojų skyrė vos 10,284 sek. deficitas.

Tai neįtikėtinai maža akimirka, ypač turint omenyje, jog varžytasi net 1003 km distancijoje.

Netenka stebėtis, jog azartiška dviejų bemaž vienodą spartą diktavusių dviejų ekipažų kova laikė prikausčiusi daugiatūkstantinės žiūrovų auditorijos dėmesį iki pat varžybų pabaigos.

Atsilikę šešiais ratais treti finišavo „Audi TT“ automobilį vairavę „Juta“ pirmosios komandos nariai Audrius Gelžinis, Kastytis Stankaitis ir Vytautas Švedas.

Geriausia vieta stebėti lenktynes

Kokį įspūdį 1003 km maratonas palieka pačiam lenktynininkui, kaip ruošiamasi šioms batalijoms ir kokios emocijos užplūsta kirtus finišo liniją? Apie tai pasakoja antrąją vietą iškovojusios „Baltic Optical Disc“ ekipos narys R. Gabartas:

„2004-ųjų maratonas visų pirma įsiminė dėl neįtikėtinai palankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai iki dalyvių registracijos pabaigos likus vos kelioms dienoms dalykinis pokalbis su „Baltic Optical Disc“ vadovu V. Janulevičium netyčia pakrypo apie artėjančias „Horn Grand Prix 1003 km lenktynes“. Padūsavus, kad vienintelė tikrai įdomi vieta veiksmui Palangos trasoje stebėti yra priekinis „kovinio“ automobilio langas, atsisveikinau davęs pažadą sužinoti, ar yra galimybė jungtis prie kokios nors komandos, – prisimena Renaldas.

-Po vėlesnių dviejų-trijų telefoninių pokalbių gimė visiškai naujo projekto eskizas: sužinojau apie galimybes išsinuomoti varžyboms paruoštą BMW, iš Jono Dereškevičiaus gavau pažadą mus pagloboti, o profesionalūs pilotai A. Albrechtas ir M. Grinkevičius patvirtino mielai prisijungsią prie dviejų lenktynių virusu infekuotų mėgėjų.

2004-aisiais jau buvo juntamas „Porsche“ dominavimas 1000 km maratone, todėl prieš startą mūsų komanda optimizmo priepuolių (keletas jų buvo ištikę po treniruočių „Nemuno žiede“ ir jau atvykus į Palangą) nerodė. Svajojom tik apie neblogas galimybes kautis dėl aukštų pozicijų savo klasėje.

Mūsų koziriai buvo du. Automobilis iš esmės nuo standartinio skyrėsi tik sumontuotais saugos lankais ir iš dyzelinio BMW modelio transplantuotais šiek tiek didesnio skersmens stabdžių diskais, todėl „kovinio“ automobilio valdymas nesiskyrė nuo standartinio ir buvo itin patikimas. Šie dalykai lėmė, kad mes su V. Janulevičiumi kiekviename rate viso labo tik 2-3 sek. nusileisdavom Alvydui ir Mantui, todėl per savo „pamainą“ sugebėdavom išlaikyti tas pačias pozicijas.

Didžioji intriga prasidėjo lenktynėms persiritus į antrąją pusę, kai dėl klaidų, avarijų ir technikos gedimų vienas po kito techninio aptarnavimo zonoje sustojo kvalifikaciją laimėję lyderiai su „bombomis“.

Pagrindiniais varžovais dėl pergalės absoliučioje įskaitoje tapę profai iš „Los Patrankų-Printeros“ su „Audi RS4“ taip pat pradėjo akivaizdžiai lėtėti dėl visiškai sudilusių stabdžių trinkelių. Todėl artėdami prie finišo mes jiems kvėpavom į nugarą ir jei veiksmas būtų užtrukęs dar bent pora ratų, 2004-ųjų lenktynių protokoluose greičiausia būtų likę kiek kitokie įrašai.

O po finišo užplūdęs emocijų cunamis buvo vienas didžiausių, kokius tik yra tekę patirti. Padarėm absoliutų įmanomą maksimumą“, – prisimena R. Gabartas.

Taurėse – ir čekiai degalams

Rengdamiesi penktosioms paeiliui maratoninėms lenktynėms, ženklinančioms savotišką renginio rubikoną, itin produktyviai padirbėjo jas organizuojančio „Promosporto“ kolektyvas.

Pastangos buvo juntamos. Pirmą kartą varžybų istorijoje dalyvaujančių komandų skaičius perkopė tris dešimtis  – dalyvavo 34 ekipos iš visų trijų Baltijos šalių.

Pirmą kartą renginio istorijoje be pagrindinių Susisiekimo ministerijos, Palangos ir Kretingos merų, LASF ir kitų organizacijų įsteigtų taurių varžybų laimėtojai džiaugėsi gavę 1003 litrų degalų, o klasių nugalėtojai – po 500 litrų degalų čekius.

Lenktynės sutraukė didžiulę žiūrovų auditoriją. Dar daugiau jų stebėjo TV3 transliacijas iš Palangos.

Pirmą kartą lenktynes TV žiūrovams komentavo dailininkė ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaite, prieš metus pati dalyvavusi Palangos maratone ir ne iš nuogirdų žinanti jų specifiką ir visas plonybes.

Beje, ir šiose lenktynėse nestigo žurnalistų, panorusių geriau jas suprasti atsisėdus prie sportinio automobilio vairo.

Valdas Juozas Vilūnas papildė „Autoverslo“ komandą, Edmundas Jakilaitis – „Padvaiskas ir Ko“, Valdas Valiukevičius – „Uniroyal Race Team 1“, o Vitoldas Milius varžėsi net dvejais frontais, atstovaudamas pirmajai ir antrajai „Uniroyal Race Team“ ekipoms.

O didžiausia sėkmė lydėjo R. Gabartą, kartu su „Baltic Optical Disc“ sportininkais iškovojusį antrąją bendrosios įskaitos vietą. Tai iki šiol nepagerintas žiniasklaidos atstovų laimėjimas.

2004-aisiais vienoje komandoje – „Padvaiskas ir Ko“ – važiavo ir Aurelijus Petraitis su Antanu Juknevičiumi, įrašę deramą puslapį į Dakaro dykumų maratono metraštį.

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

Dėl besikratančio automobilio ne visada kalti prasti keliai

Suzuki Jimny

Jeigu jaučiate vibraciją automobilyje važiuodami nelygiu keliu, nebūtinai tai reiškia, kad jo pakaba veikia netinkamai, sako automobilių inžinierius, pakabų specialistas Domas Zinkevičius. Gali būti, kad kelio dangos keliamų vibracijų dažnis toks, kad išjudina automobilyje ne pakabą, o, pavyzdžiui, variklį ar pavarų dėžę, o tai ir lemia nemalonius pojūčius. Specialistas „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose patikrino, kiek dėmesio šiuolaikinių automobilių gamintojai skiria pagrindiniam komfortą ir sportiškumą lemiančiam elementui – pakaboms.

Bene dažniausia tema kai kalbama apie automobilius – savavaldės transporto priemonės. „We are dynamic“ pakabos reguliavimo įmonės atstovas D. Zinkevičius neslepia, kad gatves užtvindžius tokiems automobiliams, vargu ar kalba apie pakabas bei automobilių valdymo savybes bus kam nors įdomi, mat automobilių gamintojai bus išradę tobulą važiuoklę.

„Tačiau džiugu tai, kad per paskutinius 50 metų pakabų srityje tiek daug naujovių, kad nebeliktų apie ką kalbėti, neatsirado“, – šypsosi žinovas.

Diskoteka ar valsas?

D. Zinkevičius pabrėžia, kad pagrindinis dalykas, lemiantis, kokį „charakterį“ turi automobilis, yra spyruoklės. Būtent jos lemia, automobilis komfortiškas ar dinamiškas.

„Jei automobilį jauti taip, tarsi šoktumei valsą, jis yra komfortiškas. Jeigu pojūčiai lyg diskotekoje – dinamiškas“, – lygina žinovas.

Be spyruoklių konstruojant automobilio pakabą ir suteikiant jai charakterio, svarbu dar ir tai, koks kiekvieno komponento rezonansinis dažnis. Apskaičiavus tokį ir juo paveikus pakabą, ji pradeda svyruoti didele amplitude.

Žinoti skirtingų komponentų dažnius naudinga, mat šitaip pakabų gamintojai turi galimybes išvengti nemalonių virpesių, neretai priverčiančių blogai pasijusti ir sėdinčius automobilyje.

„Pavyzdžiui, žmogaus vidaus organų rezonansinis dažnis yra 4-6 hercai (Hz). Didesnio pilvo savininkų rezonansinis dažnis yra labiau 4 Hz, turinčių pilvo presą – 6 Hz. Ir gamintojai vengia vibracijų šiame diapazone, mat žino, kad žmogui labai nepatogu važiuoti, – pasakoja specialistas. – Pavyzdžiui, variklio ir pavarų dėžės rezonansinis dažnis yra 8-10 Hz ir Molėtų plentas neretai sukelia šių dviejų komponentų vibravimą. Atrodo, važiuoji plentu, matai sujungimus kartas nuo karto, o vibraciją jauti nuolat. Tai reiškia, kad vibruoja būtent šie du agregatai.“

Galiausiai reikšmę pakabos darbui turi ir amortizatoriai. Mažesnį slopinimą turintys agregatai leidžia automobiliui, jo pakabai per nelygumus plaukti, o važiuojant vingiuotu, kalvotu keliu, įneša nesvarumo pojūtį. Ir atvirkščiai – mažiau slopinantys amortizatoriai tokio „plaukimo“ neleidžia, laiko automobilį arčiau žemės.

Rado ir nustebinusių

Citroen Berlingo

Beveik visus „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų dalyvius patikrinęs žinovas akcentavo, kad apie kiekvieną automobilį galima pasakyti labai daug. Net, pavyzdžiui, apie iš pirmo žvilgsnio komercinius modelius, tokius kaip „Citroen Berlingo“ ar „Peugeot Rifter“ bei „Nissan e-NV200“.

„Čia reikalavimai pakabai yra minimalūs, mat tokie automobiliai turi vežti krovinį ir nekratyti. Visi sprendimai tokie, kad automobiliai – gana dinamiški, lengvai valdomi ir nedaug svyra posūkiuose“, – kalbėjo specialistas.

Kitaip yra su mažųjų automobilių segmentu. Kalbant apie tokių automobilių šeimininkus, tikina D. Zinkevičius, komforto poreikis nėra didelis, tačiau mieste dėl nesmarkiai pakabos judesius slopinančių amortizatorių tokių modelių važiuoklės komfortiškos, o važiuojant didesniais greičiais justi, kad automobiliai linguoja, persisveria ir yra prasčiau valdomi.

„Tai priežastis, kodėl aukštesnės klasės automobiliuose komforto pojūtis dažnai paaukojamas, atiduodant duoklę valdymo savybėms“, – aiškino ekspertas.

Hečbekų įvairovė

Pasakodamas įspūdžius iš C segmento modelių, tokių kaip „Ford Focus“, „Kia Ceed“, „Nissan Leaf“ ar „Honda Civic“ bandymų, žinovas neslėpė, kad šis – bene įvairiausias. Čia netrūksta ir minkštesnę, komfortiškesnę važiuoklę turinčių, tačiau prasčiau valdomų automobilių, yra ir tokių, kurie tokie sportiški, kad važinėjant kasdien norėtųsi netgi prastesnių valdymo savybių.

Mercedes-Benz A-Class

Didžiausią nuostabą kalbant apie šį segmentą D. Zinkevičiui paliko A klasės „Mercedes-Benz“. Automobilio pakaboje, anot eksperto, standesnės spyruoklės nei kituose modeliuose, o didelio diametro ratlankiai komforto neprideda.

„Man kartais atrodo, kad geriau salone turėti pastatytą modelį su didesniais ratlankiais, o bandomąjį skirti su mažesniais – taip komfortiškiau“, – patarė pardavėjams jis.

Vertindamas mažuosius konkurse dalyvaujančius SUV klasės modelius, D. Zinkevičius juokėsi, kad vienintelis juos daugiau ar mažiau siejantis dalykas tėra dydis. Segmente netrūksta tokių, kurie valdomi nepalyginamai geriau nei tikėtumeisi. Taip pat netrūksta tokių, kurie asfaltuotame kelyje nusileidžia konkurentams, bet yra nepranokstami miškuose ir bekelėje – pavyzdžiui, „Suzuki Jimny“.

Technologijos keliauja „žemyn“

Didesnių modelių – D segmente – didžiausią nuostabą sukėlė „Peugeot 508“ modelis. Anot D. Zinkevičiaus, įspūdis toks, tarsi šiam modeliui panaudota pakaba „pasiskolinta“ iš prabangesnio segmento.

„Važiuojant justi švelnumas, labiau būdingas tokiems modeliams, kaip „Audi A6“. Žinoma, kad būtų išgautas plaukimas, amortizatoriai turi būti mažiau slopinantys, todėl važiuojant per aštrius nelygumus, važiuoklėje atsiranda tam tikrų garsų. Visgi pakaba yra valdoma elektronika ir ši savo darbą padaro“, – analizavo ekspertas.

Audi A7

Mažiausiai komentarų D. Zinkevičius turėjo kalbėdamas apie „premium“ segmento automobilius. Anot jo, šis segmentas yra nelabai įdomus, mat dauguma automobilių jame – nuobodžiai tobuli. Vertindamas prabangiausius konkurso modelius, žinovas turėjo vos keletą pastabų. Pavyzdžiui, kad „Audi A7“ modelio važiuoklėje šiek tiek garsų atsiranda važiuojant tik per aštriausius nelygumus, o  „Volkswagen Touareg“ puikiai įveikia smulkias duobeles.

„Nustebino ir BMW X5. Labiausiai tuo, kad važiuoklė yra dar švelnesnė ir automobilis dar švelniau reaguoja į grublėtus paviršius bei duobes nei ankstesnės kartos modelis“, – aiškino jis.

Apibendrindamas visų 33 šių metų konkurse dalyvaujančių modelių pakabas, specialistas neslėpė – tendencijos išlieka tos pačios: komfortas aukojamas automobiliams montuojant tai, kas gražu – didesni ratlankiai, žemo profilio padangos.

„Antra vertus, tokie sprendimai, kaip elektra valdomos pakabos, pakankamai gerai išsprendžia tokių kompromisų keliamus klausimus. Matyt, todėl prabangesniems segmentams būdingos technologijos pamažu skverbiasi ir į pigesniuosius segmentus“, – situaciją apibūdino D. Zinkevičius.

Nuotraukų autorius Vytautas Pilkauskas.

Lietuvos žurnalistų autoklubas

www.auto-bild.lt

Geriausiu Kauno automobiliu išrinktas elektromobilis „Hyundai Kona EV“

KVK_4677

Kauniečiai geriausiu automobiliu savo miestui išsirinko elektromobilį „Hyundai Kona EV“. Tai – jau antrasis šio elektromobilio triumfas „Lietuvos metų automobilio 2019“ konkurse, mat jis atsidūrė ir praėjusią savaitę paskelbtame geriausiųjų septintuke.

Pirmadienį geriausio Kauno miesto automobilio apdovanojimas buvo įteiktas „Hyundai“ centro „Autofortas motors“ vadovui Andriui Čiuprinskui.

Aplenkė ir „Audi“, ir BMW

Geriausią Kauno automobilį rinko šio miesto gyventojai balsuodami „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų starto metu rotušės aikštėje bei vėliau – portale „Kas vyksta Kaune“. „Hyundai“ elektromobilis kauniečiams patiko labiau nei „Audi Q8“, BMW X5, C klasės „Mercedes-Benz“ ir kiti automobiliai.

KVK_4639

„Kaunas visada buvo automobilininkų miestas, o pastaraisiais metais pokyčiai šioje srityje akivaizdūs: gatvės tampa lygesnės, jose matome vis daugiau naujų automobilių. Esame didžiausia miesto bendruomenė internete, tad norime prisidėti prie novatoriškų transporto priemonių populiarinimo. Tai, kad šiemet išrinktas elektromobilis, nustebino ir mane patį. Manau, didelę įtaką tam turi infrastruktūra, žmones žavi nemokamas, tylus ir labai tolygus važiavimas. Modernaus miesto gyventojai išsirinko labai modernų automobilį“, – apdovanojimų metu teigė „Lietuvos metų automobilio Kaunui 2019“ rinkimus organizavusio tinklalapio „Kas vyksta Kaune“ vadovas Vaidas Pilkauskas.

KVK_4645

Praėjusiais metais rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2018“ metu taip pat buvo renkamas geriausias automobilis Kauno miestui. Tuomet kauniečiai išrinko „Audi Q5“.

Revoliucinis elektromobilis

Apdovanojimo teikime dalyvavo ir vienas iš rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2019“ komisijos narių, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Jis lapkričio mėnesį geriausiai įrodė elektromobilio praktiškumą – važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu nuvyko iš Vilniaus į Palangą. Tai pasiekiama toli gražu ne kiekvienai elektra varomai transporto priemonei.

KVK_4666

„Hyundai Kona EV“ yra kompaktinės klasės krosoveris, kurio ilgis vos viršija 4 metrus. Jo išskirtinumas – net 64 kWh talpos baterija, dėl kurios viena įkrova elektromobilis gali įveikti net 482 kilometrus.

Nors „Kona EV“ yra ekologiškas, jis anaiptol nėra lėtas. Elektromobilio variklis pasiekia 204 AG ir 395 Nm, o iki 100 km/val. priekiniais ratais varomas modelis įsibėgėja per 7,6 sek. Didžiausias jo greitis – 167 km/val.

KVK_4703

„Hyundai Kona EV“ yra didžiulis proveržis visoje automobilių rinkoje. Tai pirmas Lietuvoje parduodamas naujas elektromobilis, galintis lengvai nuvažiuoti per 400 kilometrų – tai leidžia šeimai jį naudoti kaip pagrindinę transporto priemonę ir pasiekti bet kurį šalies tašką be sustojimų. Susidomėjimas šiuo elektromobiliu Kaune yra didžiulis – bandomųjų važiavimų eilės užpildytos kelias savaites į priekį. Nenuostabu, jog miesto gyventojai „Kona EV“ išrinko pačiu geriausiu“, – teigė „Hyundai“ atstovybės Kaune UAB „Autofortas motors“ direktorius Andrius Čiuprinskas.

Visą lapkričio mėnesį trukusių rinkimų finalas, kuriame paaiškės „Lietuvos metų automobilis 2019“ bei kitų nominacijų nugalėtojai, vyks artėjantį ketvirtadienį, lapkričio 29-ąją.

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

Trakų pilyje paskelbtas „Lietuvos metų automobilio 2019“ septintukas

Lietuvos metų automobilis 2019 geriausiųjų septintukas

Trakų gyventojai ir miesto svečiai trečiadienį stebėjo neįprastą reginį. Prieš vidurdienį per pusę miesto nutįso naujausių Lietuvoje pristatytų modelių, rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2019“ dalyvių, eilė, o vėliau jie pajudėjo į Trakų simbolį – pilį. Ir visi 33 modeliai išsirikiavo jos kieme.

Įspūdingą reginį lydėjo ne ką mažiau svarbi ceremonija – rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2019“ tarpinis finišas. Spaudos konferencijoje buvo paskelbti septyni geriausi automobiliai bei pretendentai gauti kitas nominacijas. Finalas, kuriame paaiškės „Lietuvos metų automobilis 2019“ bei kitų nominacijų laimėtojai, vyks lapkričio 29 d. vakare.

Į „Lietuvos metų automobilio 2019“ septintuką pateko šie modeliai (abėcėlės tvarka): BMW X2, „Ford Focus“, „Hyundai Kona EV“, „Kia Ceed“, „Mercedes-Benz A-Class“, „Peugeot 508“ ir „Volkswagen Touareg“.

Lietuvos metų automobilis 2019 rinkimų dalyviai Trakų pilies kieme (2)Pretendentai – nuo pigiausių iki brangiausių

Pretendentai į papildomas nominacijas (visi taip pat išvardyti abėcėlės tvarka):

Metų visureigis: „SsangYong Rexton“, „Suzuki Jimny“, „Volkswagen Touareg“.

Už dizainą: „Jaguar I-Pace“, „Mercedes-Benz A-Class“, „Peugeot 508“.

Metų vairas: Rokas Baciuška, Antanas Juknevičius, Vaidotas Žala.

Metų inovacija: „Hyundai Santa Fe“, „Jaguar I-Pace“, „Nissan LEAF“.

„Neste“ saugiausias stabdis: BMW X5, „Dacia Duster“, „Suzuki Swift Sport“.

Šeimos automobilis: „Citroen Berlingo“ / „Peugeot Rifter“, „Honda C-RV“, „Kia Ceed SW“.

Sportiškiausias automobilis: BMW X2, „Ford Focus“, „Suzuki Swift Sport“.

Verslo klasės automobilis: „Audi A6“, BMW X5, „Volkswagen Touareg“.

Įdomu, kad tarp pretendentų gauti įvairias nominacijas pateko labai skirtingi automobiliai. Pavyzdžiui, stabdžių teste, kur buvo vertinama kaip greitai automobilis gali sustoti, geriausias vietas užėmė „Dacia Duster“ (pigiausią bazinę kainą turintis rinkimų modelis), BMW X5 (brangiausias rinkimų automobilis) bei sportiškas mažas hečbekas „Suzuki Swift Sport“.

Iki sprendimo priėmimo – daugybė testų

Spaudos konferencija (1)

Iš 33 automobilių išrinkti geriausius įvairiose kategorijose – ne toks jau paprastas darbas. Todėl žurnalistų komisijai, kurią sudaro Linas Butkus, Ramūnas Fetingis, Renaldas Gabartas, Mindaugas Grinius, Dainius Leonavičius, Vitoldas, Jurgis Paplaitis, Dina Sergijenko, Ilona Steponėnė ir Valdas Valiukevičius, talkina įvairių sričių ekspertai.

Daugelį rinkimuose pristatytų automobilių šiemet taip pat bandė pakabų specialistas, „We are dynamics“ atstovas Domas Zinkevičius, „Toyota“ gamykloje Švedijoje dirbantis dizaineris Tomas Jankauskas, telekomunikacijų įmonės „Telia“ technologijų specialistai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, skelbimų portalo „Autoplius“ ekspertai bei kiti įvairių sričių specialistai.

Patys automobiliai buvo bandomi visureigių „Peak Point“ platformoje, stabdymo teste, autonominių stabdymo sistemų teste, greitėjimo teste, Panevėžio darbo rinkos mokymo centro autodrome ant slidžių dangų, o pagrindinė bandymų stovykla vyko Druskininkuose, kur susirenka visi komisijos nariai ir kelias dienas vieną po kito bando visus rinkimų automobilius.

Organizatorių nuotr.

www.auto-bild.lt

Klimato kaita neturėtų keisti vairuotojų įpročių

Low Resolution

Klimato kaitos įrodymų toli ieškoti nereikia: pirmomis lapkričio dienomis lauko termometre išvysti 15 laipsnių šilumos įmanoma Pietų Europoje, tačiau šiaurėje tokie atvejai – unikalūs. Nepaisant to, šiemet saulė ir šiluma kol kas džiugina Baltijos šalių gyventojus, o lapkritis neprimena mėnesio, kurį jau būtina permontuoti žiemines padangas.

„Besikeičiančios oro sąlygos turi įtakos mūsų įpročiams – Kalėdas pastaraisiais metais dažniau sutinkame krintant šlapdribai, o ne sniegui. Tačiau vairuotojų įpročiams šylantis klimatas įtakos neturi, netgi priešingai – pastaraisiais metais vėlyvą rudenį vairavimo sąlygos yra sudėtingesnės nei prieš keliolika metų“, – teigia „Goodyear“ padangų pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.

Daugiausia sunkumų kelia tamsa ir lietus

Sniegas nėra didelis eismo saugumo priešas – vairuotojai, išvydę jį, intuityviai pradeda važiuoti lėčiau. Baltos šalikelės atspindi šviesą ir didina matomumą, o tamsiu paros metu krintant šlapdribai ar lietui vairuotojų regėjimui tenka pats didžiausias iššūkis. Paskutiniais metų mėnesiais, lapkritį bei gruodį, dažniausiai yra būtent tokios oro sąlygos.

Saugaus eismo specialistai teigia, kad šie mėnesiai yra vieni pavojingiausių per visus metus. Prie dažno lietaus ir trumpėjančio šviesaus paros meto prisideda ir persuktas laikas, vakarus sutrumpinantis valanda, dėl to daugelis žmonių po darbo namo keliauja jau tamsoje.

„Lapkritis yra vienas pavojingiausių mėnesių, vairuotojams reikia tiesiog priprasti prie tamsos ir važiuoti atsargiau. Nemalonumų kelia ne tik tamsa ar lietus – gyvūnų migracija, galimas rytinis plikledis ir dar daugybė faktorių lemia, kad lapkritis įprastai būna vienas avaringiausių mėnesių mūsų regione“, – teigia BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis.

Aukšta – dešimt laipsnių šilumos viršijanti – temperatūra dienos metu, pasak vairavimo specialisto, neretai sumažina vairuotojų budrumą. Ne visi suvokia, jog ankstų rytą, kai jie keliauja į darbą, ant tiltų, viadukų bei miškingose vietovėse gali būti susidaręs plikledis. Net jeigu termometras rodo daugiau nei nulį, o kieme nėra slidu, plikledžio tikimybė minėtose vietovėse išlieka didelė.

Pastaraisiais metais gruodį ir net dalį sausio egzistuoja ta pati problema: naktimis oro temperatūra neretai nukrenta žemiau nulio, o dieną būna teigiama. Tai – idealios sąlygos plikledžiui susidaryti.

Svarbu pasiruošti

Niekam nekyla abejonių, kad vairuotojai yra svarbiausia eismo saugumo grandis, o techninė transporto priemonių būklė įsitaisiusi antroje vietoje. Todėl vėlyvą rudenį prie ilgėjančio tamsaus paros meto reikia ne tik vairuotojams adaptuotis, bet ir parengti automobilį, patikrinti pagrindinius jo mazgus – akumuliatorių, stabdžių sistemą, valytuvų šluoteles, pakeisti langų apiplovimo skystį, pasirūpinti ledo grandikliu, sniego šluotele bei, žinoma, permontuoti padangas.

„Langų grandiklį į automobilį įdedame dažniausiai tik tada, kai vieną rytą tenka panaudoti banko kortelę, kad stiklas būtų švarus. Skystį žieminiu pakeičiame tada, kai užšąla vasarinis. Padangas montuoti užregistruojame tada, kai už lango pamatome sniegą. Šie atvejai kelia nemažai problemų, jų išvengti galima paprastai – tiesiog pasiruošti iš anksto“, – teigia „Goodyear“ atstovas M. Grinbergs.

Automobiliui žiemines padangas jis rekomenduoja permontuoti kuo anksčiau ir jokiu būdu nelaukti paskutinių tam skirtų dienų. Nors dienomis temperatūra pakyla iki 10 laipsnių ir daugiau, bet kurią naktį gali pašalti ir ryte tektų susidurti su plikledžiu. Padangų specialistas patekti į jo spąstus automobiliu su vasarinėmis padangomis nelinkėtų net priešui.

„Mūsų regione plikledis yra dažnas palydovas, todėl rekomenduoju rinktis žiemines šiaurės šalims skirtas „Nordic“ tipo padangas. Europinio gumos mišinio padangos yra labiau pritaikytos važinėti dideliu greičiu ir esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, o mūsų klimato sąlygoms geriausiai tinkamos dygliuotos arba minkštesnio „Nordic“ mišinio padangos“, – pataria specialistas.

Artėjant žiemai M. Grinbergs pataria pasirūpinti ir automobilio bagažinės turiniu: pravartu turėti užvedimo laidus, tempimo lyną, o tolesnėje kelionėje, jei tektų važiuoti neasfaltuotais keliais, gali praversti ir nedidelis kastuvas. Beje, reikėtų išvykti pilnu degalų baku – tai užtikrins, kad įklimpę galėsite pasišildyti automobilio salone.

Klimato kaitos įrodymų toli ieškoti nereikia: pirmomis lapkričio dienomis lauko termometre išvysti 15 laipsnių šilumos įmanoma Pietų Europoje, tačiau šiaurėje tokie atvejai – unikalūs. Nepaisant to, šiemet saulė ir šiluma kol kas džiugina Baltijos šalių gyventojus, o lapkritis neprimena mėnesio, kurį jau būtina permontuoti žiemines padangas.

„Besikeičiančios oro sąlygos turi įtakos mūsų įpročiams – Kalėdas pastaraisiais metais dažniau sutinkame krintant šlapdribai, o ne sniegui. Tačiau vairuotojų įpročiams šylantis klimatas įtakos neturi, netgi priešingai – pastaraisiais metais vėlyvą rudenį vairavimo sąlygos yra sudėtingesnės nei prieš keliolika metų“, – teigia „Goodyear“ padangų pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.

www.auto-bild.lt

 

Nauji „BMW Motorrad“ modeliai: greitesni, lengvesni ir dar galingesni

BMW F 850 GS Adventure

Pirmoje lapkričio pusėje Milane vyksta kasmetinė paroda, sulaukianti šimtų tūkstančių motociklų gerbėjų iš viso pasaulio – EICMA. Čia svarbiausias naujienas pristato daugelis motociklų gamintojų, o „BMW Motorrad“ stende 2018-aisiais žibėjo keli visiškai nauji ir gerbėjų laukiami modeliai. Čia buvo pristatytas itin greitas sportinis BMW S1000 RR, atnaujinta R 1250 motociklų gama, o F 850 GS serija papildyta naujuoju „Adventure“ modeliu.

„Motociklai tobulėja labai sparčiai ir geriausias to įrodymas – „BMW Motorrad“ modeliai. Pats greičiausias BMW S 1000 RR buvo pradėtas gaminti tik 2009 m., tačiau šiemet pasaulį išvysta jau trečioji visiškai nauja jo karta. Tobulėjimo mastai stebina – naujasis modelis yra 4 proc. galingesnis ir net 7 proc. lengvesnis. Arklio galių sportinio S 1000 RR variklis pasiekia daugiau nei kilogramų sveria pats motociklas“, – teigia BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje Martynas Daujotas.

BMW S 1000 RR Racing Red

BMW S 1000 RR – lengvesnis ir greitesnis

Sportiškiausias BMW gamos motociklas S 1000 RR pristatomas su visiškai nauju varikliu ir pakaba – patobulinimai lėmė, jog motociklas tapo kur kas greitesnis, lengvesnis ir dar geriau valdomas. Trečiosios kartos motociklo galia išaugo 6 kW (8 AG) – dabar keturių cilindrų variklis pasiekia 152 kW (207 AG).

Tuo pačiu, naudojant daugiau lengvų bei tvirtų medžiagų, bendrą motociklo svorį pavyko sumažinti nuo 208 iki 197 kg. Su „M Package“ motociklas tesveria vos 193,5 kg. Vien variklis, nepaisant išaugusios galios, tapo 4 kg lengvesnis, o išmetimo sistema – 1,3 kg.

Inžinierių tikslas kuriant naująjį trečios kartos RR buvo vienas – jis turi būti bent sekunde greitesnis nei jo pirmtakas. O siekiant šio tikslo, būtina sukurti patrauklesnį dizainą, užtikrinti geresnes valdymo savybes tiek naudojant motociklą kiekvieną dieną, tiek nuvykus į lenktynių trasą. Be to, smarkiai patobulintos elektroninės vairuotojo pagalbinės sistemos – stabilumo kontrolė, apsaugos nuo priekinio rato pasikėlimo kontrolė, stabdžių antiblokavimo sistema bei pajudėjimo įkalnėje pagalbininkas.

Ženklūs patobulinimai neaplenkė ir pakabos elementų. Precizines valdymo savybes užtikrina specialiai RR motociklui sukurta naujos kartos elektroninė dinaminė amortizatorių kontrolės sistema (angl. Dynamic Damping Control, DCC).

Motociklas yra universalus ir pritaikomas įvairiausioms sąlygoms, tad jame galima pasirinkti vieną iš keturių važiavimo režimų: lietui skirtą „Rain“, važiavimui gatvėje „Road“, dinamiškam važiavimui „Dynamic“ ir lenktynėms – „Race“. Pasirinkus pastarąjį, galima pagal asmeninius poreikius susireguliuoti stabilumo kontrolės, ABS, kitų sistemų veikimą bei netgi nustatyti sukimo momento diapazoną. Jame yra tokios funkcijos kaip starto kontrolė „Launch Control“ ar greičio ribotuvas „Pit Lane Limiter“. Jau standartinėje motociklo įrangoje yra „HP Shift Assistant Pro“ sistema, leidžianti ypač greitai perjungti pavaras nenaudojant sankabos.

BMW R 1250 R HP_1

Dar geriau pasiruošę nuotykiams

Naujieji BMW R 1250 R, R 1250 RS bei R 1250 GS parodoje pristatomi su patobulintu opoziciniu varikliu, pasiekiančiu daugiau galios bei aukštesnį sukimo momentą nei pirmtakas. „BMW Motorrad“ inžinieriams pavyko važiavimą padaryti itin sklandų, net ir prie pačių mažiausių variklio apsisukimų. Naujasis 100 kW (136 AG) galią bei 143 Nm sukimo momentą pasiekiantis variklis taip pat pasižymi geresnėmis degalų sąnaudomis, mažesnėmis išmetamųjų dujų emisijomis ir dar labiau širdį virpinančiu garsu.

Siekiant maksimalaus efektyvumo, pirmą kartą BMW motociklų varikliuose panaudota „BMW ShiftCam Technology“ – ji padidina įsiurbimo vožtuvų efektyvumą ir užtikrina nedideles degalų sąnaudas važiuojant tolygiai ir didesnę galią – sukant akceleratoriaus rankeną maksimaliai.

Motociklai jau standartinėje įrangoje turi du važiavimo režimus, pagal kuriuos vairuotojai gali pritaikyti „BMW Motorrad“ modelius savo poreikiams. Kiekvienas R 1250 serijos motociklas taip pat turi stabilumo kontrolę ASC bei pajudėjimo įkalnėje pagalbininką, kurio nauda galima įsitikinti sudėtingose kalnuotose vietovėse.

Papildomai užsakoma elektroninė pakaba „Dynamic ESA“, kuri automatiškai reaguoja į apkrovą ir sureguliuoja amortizatorius konkrečiai situacijai.

Papildyta GS serija

2017-ųjų rudenį buvo pristatyti naujieji BMW F 750 GS ir F 850 GS, o šiemet prie gamos prisijungia „F 850 GS Adventure“. Sukurtas pagal dinamišką ir bekelei pritaikytą F 850 GS, naujasis „Adventure“ preciziškai sujungia ilgų kelionių patogumą su patikimumu bekelėje. Naujame motocikle montuojami atnaujintas 2 cilindrų variklis, pasiekiantis 70 kW (95 AG) bei 6 laipsnių pavarų dėžė.

Standartiškai motocikle diegiami „Road“ ir „Rain“ važiavimo režimai bei ABS su ASC sistemomis, didinančiomis kelionių saugumą ir komfortą. Papildomai užsakomi gali būti išskirtinėmis sąlygoms sukonfigūruoti „Pro“ režimai – „Dynamic“, „Enduro“ bei „Enduro Pro“.

Motociklo degalų bakas įmontuotas klasikinėje pozicijoje prieš sėdynę, o jo talpa – 23 litrai. Tiek benzino užtenka, kad ekonomiškas „BMW F 850 GS Adventure“ įveiktų 550 kilometrų.

www.auto-bild.lt

Optimistiškos Lietuvos verslo nuotaikos didina komercinių automobilių pardavimus

Photo

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje užregistruota beveik 2,7 tūkst. naujų lengvųjų komercinių (N1) automobilių. Lyginant šį trijų 2018 m. ketvirčių rezultatą su tuo pačiu praėjusių metų rezultatu, rinkoje fiksuojamas 7,5 proc. tokių automobilių augimas. Automobilių rinkos ekspertai įsitikinę – šie rezultatai glaudžiai susiję su augančia šalies ekonomika.

Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį naujų N1 lengvųjų automobilių sandoriai augo 8,6 proc., antrąjį ketvirtį – beveik trečdaliu arba 31,3 proc. Nors šias augimo nuotaikas aptemdė trečiasis metų ketvirtis, kai liepos – rugsėjo mėnesiais tokių automobilių sandorių skaičius sumažėjo 17%, Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, šis reiškinys yra trumpalaikis.

„Nuo šių metų rugsėjo automobilių gamintojai savo modelių taršos emisijas privalo nustatyti ne laboratorijose, o realiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties ne visi automobilių gigantai spėjo sertifikuoti savuosius automobilius. Tad šis N1 lengvųjų automobilių pardavimų mažėjimas yra tik laikinas ir per kelis mėnesius turėtų sugrįžti į stabilų augimą“, – pažymi M. Buzelis.

Verslas gyvena geriau

N1 tipo lengvieji automobiliai sudaro beveik 11 proc. visos naujų automobilių rinkos. Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovo Vitoldo Miliaus, komercinių automobilių pardavimų augimas yra susijęs su šalies ekonomikos pakilimu.

„Augant ekonomikai, didėja ir komercinio transporto poreikis. Savo parkus pildo tiek viešasis, tiek privatusis sektorius. Vidutinis ir net smulkusis verslas gyvena geriau, tad natūraliai didinamas ir automobilių skaičius“, – teigia V. Milius.

Vieno iš automobilių gamintojų lyderių „Volkswagen“ duomenimis, VW komercinių automobilių pardavimų augimas Lietuvoje yra sparčiausias iš visų Baltijos šalių. Čia per 2018 m. parduota net 3227 visų svorių komerciniai automobiliai. Šis sandorių skaičius 19 proc. didesnis nei buvęs 2017 m. analogišku laikotarpiu.

Automobilių rinkos eksperto V. Miliaus manymu, šis rezultatas gali būti susijęs ir su aktyviai atnaujinamu valstybinio sektoriaus transporto priemonių parku. Nauji policijos, greitosios, mokykliniai automobiliai, pasak pašnekovo, sudaro ženklią komercinių automobilių pardavimų dalį.

Latvijoje ir Estijoje VW taip pat fiksuoja komercinių automobilių pardavimų augimą. Estijoje – 10% lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, Latvijoje – 6%.

www.auto-bild.lt

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.