Kodėl vaikams reikia struktūros ir kaip tai padeda visai šeimai

Daugelis tėvų susiduria su ta pačia problema – vaikai nežino, ko iš jų tikimasi, o tėvai nuolat kartoja tuos pačius prašymus. Rytai tampa chaotiški, vakarai – nervingais ginčais dėl to, kas turi išsinešti šiukšles ar pasodinti šunį. Savaitės užduočių planas nėra kažkoks stebuklingas sprendimas, bet tai įrankis, kuris gali gerokai palengvinti kasdienybę.

Vaikai, net ir labai maži, gerai reaguoja į nuoseklumą. Kai jie žino, ko tikėtis, jaučiasi saugesni ir labiau kontroliuoja situaciją. Tai ne tik apie tai, kad padėtų tėvams – tai apie tai, kad vaikai išmoktų atsakomybės, planavimo ir savarankiškumo. Šie įgūdžiai pravers visą gyvenimą, tad geriau pradėti anksti.

Svarbu suprasti, kad užduočių planas turėtų būti pritaikytas jūsų šeimos ritmui. Jei abu tėvai dirba iki vėlaus vakaro, nerealu tikėtis, kad vaikas kasdien po mokyklos išsipuošia kambarį. Jei savaitgaliais turite daug veiklos, galbūt tai ne geriausias laikas sudėtingoms užduotims. Planas turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai.

Nuo ko pradėti: amžiaus ypatumai ir realistiški lūkesčiai

Trejų metų vaikui ir dvylikos metų paaugliui reikia visiškai skirtingų užduočių ir požiūrio. Čia dažnai pasitaiko klaidų – tėvai arba per daug tikisi iš mažų vaikų, arba per mažai iš vyresnių.

2-4 metų vaikams tinka labai paprastos užduotys, kurias jie gali atlikti su pagalba. Pavyzdžiui, sudėti žaislus į dėžę, nunešti savo lėkštę prie kriauklės, padėti maitinti augintinį. Šiame amžiuje svarbesnis pats procesas nei rezultatas. Vaikas mokosi, kad jis yra šeimos dalis ir gali prisidėti.

5-7 metų vaikams jau galima duoti savarankiškesnes užduotis: paruošti savo drabužius rytui, pasikloti lovą (nors ir netobulai), padėti krauti indaplovę, laistyt gėles. Šio amžiaus vaikai dažnai labai nori padėti, tad geras metas įtvirtinti įpročius.

8-10 metų vaikai gali atlikti sudėtingesnius darbus: išsinešti šiukšles, padėti ruošti paprastus patiekalus, pasirūpinti savo kambario tvarka, padėti jaunesniems broliams ar seserims. Jie jau supranta atsakomybės koncepciją ir gali planuoti savo laiką.

11-14 metų paaugliams tinka beveik visos namų ruošos užduotys: skalbimas, maisto gaminimas, kiemo darbai, pirkimų sąrašo sudarymas. Šiame amžiuje svarbu įtraukti juos į sprendimų priėmimą – leisti jiems patiems pasirinkti, kurias užduotis atlikti ir kada.

Penkiasdešimt konkrečių užduočių idėjų pagal amžių

Mažiesiems (2-4 metai):

Sudėti žaislus po žaidimo, nunešti nešvarius drabužius į skalbinių krepšį, padėti maitinti šunį ar katę, padėti krauti pirkinius, nušluostyti išsipiltą vandenį, padėti tvarkyti lovą, sudėti knygas į lentyną, padėti rūšiuoti skalbinius pagal spalvas, padėti dulkinti žemus paviršius, padėti laistyti gėles.

Ikimokyklinukams ir jaunesniems moksleiviams (5-7 metai):

Pasikloti lovą, paruošti drabužius rytui, padengti stalą, ištuštinti mažas šiukšlių dėžes, padėti krauti ir išimti indus iš indaplovės, pasirūpinti augintinio maistu ir vandeniu, padėti rūšiuoti perdirbamas atliekas, padėti ruošti paprastus užkandžius, susitvarkyt žaislus ir knygų lentyną, padėti sulankstyt skalbinius.

Jaunesniems moksleiviams (8-10 metų):

Išsinešti visas šiukšles, pasirūpinti savo kambario tvarka, padėti ruošti paprastus patiekalus, padėti jaunesniems broliams ar seserims, dulkinti ir šluoti, padėti plauti automobilį, pasirūpinti augintinio pasivaikščiojimu, padėti tvarkyti kiemą, padėti skalbti skalbinius, padėti sudaryti pirkimų sąrašą.

Vyresniems moksleiviams ir paaugliams (11-14+ metų):

Savarankiškai skalbti savo drabužius, ruošti pilnaverčius patiekalus, prižiūrėti jaunesnius brolius ar seseris, atlikti kiemo darbus (pjauti žolę, grėbti lapus), valyti vonią ir tualetą, eiti į parduotuvę su sąrašu, tvarkyti šaldytuvą, plauti langus, tvarkyti garažą ar rūsį, padėti planuoti savaitės meniu.

Bendros šeimos užduotys bet kuriam amžiui:

Dalyvauti šeimos valymo valandoje, padėti ruoštis šventėms, tvarkyti nuotraukų albumus ar skaitmenines nuotraukas, prižiūrėti daržą ar balkoną, padėti rūpintis šeimos augintiniais, dalyvauti šeimos projektų įgyvendinime, padėti organizuoti šeimos renginius, tvarkyti bendras erdves, padėti sezoninėje tvarkoje (žieminių/vasarinių drabužių keitimas), prisidėti prie šeimos biudžeto planavimo (vyresniems).

Kaip sukurti planą, kuris tikrai veiks

Geriausias planas yra tas, kurį vaikas supranta ir į kurį gali atsižvelgti be nuolatinių priminimų. Vizualizacija čia labai padeda. Mažesniems vaikams puikiai tinka plakatai su paveikslėliais – nuotraukos ar piešinėliai, rodantys, ką reikia padaryti. Vyresniems gali pakakti paprasto sąrašo.

Pradėkite nuo šeimos susirinkimo. Taip, skamba oficialiai, bet tai gali būti paprastas pokalbis prie vakarienės stalo. Paaiškinkite, kodėl užduotys yra svarbios, ir leiskite vaikams išsakyti savo nuomonę. Galbūt jie turi idėjų, kokias užduotis norėtų atlikti? Kai vaikai jaučiasi išgirsti, jie labiau linkę bendradarbiauti.

Sudarydami planą, būkite konkretūs. Vietoj „sutvarkyti kambarį” geriau „sudėti drabužius į spintą, sudėti žaislus į dėžę, sudėti knygas į lentyną”. Vaikai, ypač jaunesni, nevisada supranta, ką reiškia „sutvarkyti”. Konkretūs žingsniai padeda jiems žinoti, nuo ko pradėti ir kada baigti.

Nustatykite aiškų laiką. Ar užduotys atliekamos po mokyklos? Prieš vakarienę? Savaitgalio rytą? Rutina padeda užduotims tapti įpročiu. Kai vaikas žino, kad kiekvieną dieną po užkandžio reikia ištuštinti indaplovę, tai tampa automatišku veiksmu.

Motyvacijos sistema: kas veikia, o kas ne

Čia nuomonės labai skiriasi. Vieni tėvai mano, kad vaikai turėtų padėti tiesiog todėl, kad jie yra šeimos dalis. Kiti naudoja atlygių sistemas. Tiesa, kaip dažnai, yra kažkur per vidurį.

Pinigai už užduotis gali veikti, bet reikia būti atsargiems. Jei mokate už viską, vaikas gali pradėti atsisakyti padėti, jei nemato finansinės naudos. Geriau skirti pagrindines užduotis, kurios yra tiesiog šeimos atsakomybė (savo kambario tvarkymas, stalo padengimas), ir papildomas užduotis, už kurias galima gauti kišenpinigių (automobilio plovimas, kiemo tvarkymas).

Vizualios sistemos puikiai veikia jaunesniems vaikams. Lipdukų lentos, žvaigždučių diagramos, magnetinės lentos su užduočių kortele – visa tai padeda vaikams matyti savo pažangą. Kai surenkama tam tikras skaičius lipdukų, galima gauti mažą prizą ar privilegiją (papildoma pasakos valanda, filmų vakaras, pasirinkimas, ką valgyti vakarienei).

Privilegijos dažnai veikia geriau nei materialūs daiktai. Papildomas ekrano laikas, galimybė vėliau eiti miegoti, pasirinkimas šeštadienio veiklos – tai dalykų, kurių vaikai tikrai nori. Bet svarbu, kad privilegijos būtų susijusios su pastangomis, o ne perfekcionizmu. Svarbu stengtis ir atlikti užduotis, o ne tai, kad viskas būtų atlikta idealiai.

Kai planas neveikia: dažniausios kliūtys ir jų sprendimai

Net geriausiai suplanuotas užduočių grafikas gali susidurti su pasipriešinimu. Vaikai užmiršta, atidėlioja, ginčijasi. Tai normalu. Štai keletas dažniausių problemų ir kaip su jomis susidoroti.

Vaikas nuolat užmiršta. Galbūt planas nėra pakankamai matomas. Pabandykite perkelt jį į vietą, kurią vaikas mato kasdien – ant šaldytuvo, šalia jo kambario durų, ant veidrodžio vonios. Priminimų aplikacijos telefone taip pat gali padėti vyresniems vaikams.

Vaikas skundžiasi, kad užduotys per sunkios. Galbūt tikrai per sunkios? Arba galbūt reikia daugiau instrukcijų. Parodykite dar kartą, kaip atlikti užduotį. Kartais tai, kas mums atrodo akivaizdu, vaikui gali būti painu.

Vaikas atlieka užduotis prastai. Čia reikia balanso. Jei ketverių metų vaikas pasikloja lovą ir ji atrodo nelygiai – tai normalu. Jei keturiolikos metų paauglys išneša šiukšles, bet palieka maišą šalia konteinerio – tai tingėjimas. Mokykite standartų, bet būkite realistai dėl amžiaus galimybių.

Užduotys sukelia šeimos konfliktus. Galbūt per daug spaudžiate? Arba galbūt užduočių paskirstymas nėra teisingas? Jei vienas vaikas jaučia, kad jam tenka daugiau nei kitam, tai sukels pyktį. Reguliariai peržiūrėkite planą ir klausykite vaikų atsiliepimų.

Planas veikė, bet dabar nebeveikia. Vaikai auga, jų tvarkaraščiai keičiasi, šeimos situacija keičiasi. Planas turėtų būti lankstus. Kas kelis mėnesius peržiūrėkite jį ir pakoreguokite. Galbūt reikia naujų užduočių, galbūt kitokio laiko, galbūt kitokios motyvacijos.

Technologijos ir įrankiai, kurie gali padėti

Nors popierinis planas ant šaldytuvo vis dar puikiai veikia, yra daug skaitmeninių įrankių, kurie gali palengvinti užduočių valdymą, ypač šeimoms su vyresniais vaikais.

Aplikacijos kaip „OurHome”, „ChoreMonster” ar „Homey” leidžia sukurti šeimos užduočių sistemas su taškais, prizais ir priminimais. Vaikai gali pažymėti užduotis kaip atliktas, o tėvai gali sekti pažangą. Kai kurios aplikacijos turi ir kišenpinigių valdymo funkcijas.

Bendri šeimos kalendoriai (Google Calendar, Cozi) padeda koordinuoti, kas ir kada atlieka užduotis, ypač jei šeimoje keli vaikai ir sudėtingi tvarkaraščiai. Galite nustatyti pasikartojančius įvykius ir priminimus.

Tačiau technologijos nėra būtinos. Kai kurioms šeimoms geriau veikia paprasta magnetinė lenta su kortele kiekvienam šeimos nariui. Kiti naudoja rotuojančias užduočių lenteles, kur užduotys keičiasi kas savaitę. Svarbu rasti tai, kas veikia jūsų šeimai, o ne tai, kas atrodo šauniausiai.

Kai užduotys tampa įpročiais: ilgalaikis požiūris

Tikslas nėra turėti tobulą užduočių planą dabar. Tikslas yra išmokyti vaikus įgūdžių, kurių jiems prireiks suaugus. Kai jūsų vaikas išeis į savarankišką gyvenimą, jis turės žinoti, kaip išskalbti drabužius, paruošti maistą, išlaikyti gyvenamąją erdvę švarią. Tai ne tik praktiniai įgūdžiai – tai savigarba ir savarankiškumas.

Būkite kantrūs. Įpročiai formuojasi lėtai. Tyrimai rodo, kad reikia vidutiniškai 66 dienų, kol naujas įprotis tampa automatišku. Tai reiškia, kad pirmieji du mėnesiai bus sunkiausi. Bus dienų, kai norėsite viską mesti. Bet jei išlaikysite nuoseklumą, rezultatai ateis.

Švenčiate mažus laimėjimus. Kai vaikas pirmą kartą prisimena atlikti užduotį be priminimo, tai didelis dalykas. Kai jis padaro ką nors savo iniciatyva – dar didesnis. Pripažinkite šias akimirkas. Vaikai klesti, kai jaučia, kad jų pastangos pastebimos.

Nepamirškite, kad jūs taip pat esate pavyzdys. Jei vaikai mato, kad jūs atidėliojate savo užduotis, skundžiatės dėl namų ruošos ar paliekate viską paskutinei minutei, jie mokysis to paties. Jei nori, kad vaikai būtų atsakingi, pirmiausia parodykite, kaip atrodo atsakomybė.

Užduočių planas – tai ne tik apie švarų namus. Tai apie tai, kad vaikai jaustųsi vertingi, kompetentingi ir susiję su šeima. Tai apie tai, kad jie išmoktų, jog jų veiksmai turi pasekmes, kad jie gali prisidėti prie kažko didesnio už save. Ir tai apie tai, kad tėvai galėtų šiek tiek atsikvėpti, žinodami, kad ne viskas gula ant jų pečių. Pradėkite mažai, būkite nuoseklūs ir leiskite sistemai augti kartu su jūsų šeima.