Kodėl televizoriai genda ir kas lemia jų gedimus

Televizorius šiandien yra ne tik pramogų centras, bet ir svarbi namų technikos dalis, kuri dažnai veikia po keliolika valandų per dieną. Vilniaus gyventojai, kaip ir visoje Lietuvoje, vis dažniau susiduria su situacijomis, kai televizorius staiga nustoja veikti arba pradeda keistai elgtis. Gedimų priežastys būna įvairiausios – nuo gamyklinių defektų iki netinkamo naudojimo ar aplinkos sąlygų įtakos.

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiantis televizorių gedimus mūsų klimato sąlygomis, yra drėgmė ir temperatūros svyravimai. Vilniuje žiemą vidaus patalpų oras būna labai sausas dėl šildymo, o vasarą gali būti drėgnas ir karštas. Tokie svyravimai veikia elektronikos komponentus, ypač jei televizorius stovi prie išorinės sienos ar netoli radiatorių. Elektros tinklo įtampos šuoliai taip pat daro savo – nors Lietuvos elektros tinklai yra gana stabilūs, staigūs įtampos pokyčiai vis tiek pasitaiko, ypač audros metu ar atliekant remonto darbus name.

Dar viena dažna problema – dulkės. Jos kaupiasi televizoriaus viduje, užkemša ventiliacijos angas ir sukelia perkaitimą. Tai ypač aktualu tiems, kurių televizoriai stovi žemiau – dulkių ten kaupiasi daugiau. Perkaitę komponentai greičiau sensta ir gali sugesti netikėtai.

Vaizdo problemos: kai ekranas rodo ne tai, ko tikitės

Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria televizorių savininkai, yra vaizdo defektai. Jie gali pasireikšti įvairiai – nuo subtilių spalvų iškraipymų iki visiško vaizdo praradimo. Jei pastebėjote, kad televizorius rodo tamsesnį vaizdą nei įprastai, arba kai kurios ekrano dalys yra šviesesnės už kitas, greičiausiai problema slypi apšvietimo sistemoje.

LED televizoriuose dažnai genda apšvietimo juostos. Tai pasireiškia tamsesnėmis juostomis ekrane arba visu ekranu, kuris šviečia, bet vaizdo beveik nematyti. Tokia problema dažnai atsiranda po kelių metų intensyvaus naudojimo. Jei matote ryškias vertikalias ar horizontalias linijas ekrane, problema gali būti susijusi su matricos gedimais arba su vaizdo plokštės problemomis.

Spalvų iškraipymai – kai vaizdas tampa per žalias, raudonas ar mėlynas – paprastai reiškia, kad gedęs vaizdo procesorius arba pati matrica. Kartais tai gali būti ir kabelio problema, todėl prieš skambinant meistrams verta patikrinti visus laidus ir jungtis. HDMI kabeliai, nors atrodo patvarūs, gali pažeisti, ypač jei juos dažnai kišate ir traukiate.

Jei vaizdas pradeda šokinėti, mirguliuoti ar dingti visai, bet garsas veikia normaliai, problema greičiausiai yra vaizdo plokštėje arba maitinimo šaltinyje. Tokios problemos dažnai atsiranda palaipsniui – iš pradžių pastebite retą mirgėjimą, vėliau jis tampa dažnesnis, kol galiausiai vaizdas išnyksta visai.

Garso sutrikimai ir jų atpažinimas

Garsas yra ne mažiau svarbus nei vaizdas, todėl garso problemos gali labai sugadinti žiūrėjimo patirtį. Dažniausiai pasitaikantys garso gedimai apima triukšmingą foną, iškraipytą garsą, per tylų garsą arba jo visišką nebuvimą.

Kai televizorius skleidžia garsą su ūžesiu ar traškesiu, problema dažnai slypi garso stiprintuve arba garsiakalbių sistemoje. Tai gali būti ir kabelių problema – jei naudojate išorinius garsiakalbius ar garso sistemą. Patikrinkite visas jungtis ir kabelius, įsitikinkite, kad jie tinkamai prijungti ir nepažeisti.

Jei garsas staiga tampa labai tylus, net ir padidinus garsumą iki maksimalaus lygio, greičiausiai gedęs garso stiprintuvas. Tai gana dažna problema senesniuose televizoriuose, kurie intensyviai naudojami. Kartais problema gali būti ir programinė – verta pabandyti atstatyti televizorių į gamyklinius nustatymus.

Visiškas garso nebuvimas, kai vaizdas veikia normaliai, gali reikšti, kad gedusi garso plokštė arba garsiakalbiai. Prieš spręsdami, kad tai rimta problema, patikrinkite, ar neįjungta nutildymo funkcija, ar garso išvestis nustatyta teisingai (kartais netyčia perjungiama į išorinius garsiakalbius), ir ar garsumo lygis nėra nustatytas į nulį.

Maitinimo problemos: kai televizorius nenori įsijungti

Viena labiausiai nervus erzinančių situacijų – kai paspaudžiate mygtuką, o televizorius tiesiog neįsijungia. Maitinimo problemos gali pasireikšti įvairiai: televizorius visai nereaguoja, mirksi raudona lemputė, įsijungia ir iš karto išsijungia, arba girdimas spragtelėjimas, bet ekranas lieka juodas.

Jei televizorius visai nereaguoja ir net indikacinė lemputė nešviečia, problema greičiausiai yra maitinimo šaltinyje. Tai gali būti perdegęs saugiklis, sugadinti kondensatoriai arba kiti maitinimo plokštės komponentai. Kondensatoriai yra viena dažniausių gedimo priežasčių – jie sensta ir gali išsipūsti ar net sprogti. Jei turite techninių įgūdžių ir atidarysite televizorių, išsipūtusius kondensatorius galima atpažinti iš jų formos – jie tampa apvalūs viršuje, nors turėtų būti plokšti.

Kai televizorius įsijungia, bet iš karto vėl išsijungia, tai dažnai reiškia, kad veikia apsauginė sistema. Ji gali suveikti dėl trumpojo jungimo, perkaitimo ar kitų vidinių problemų. Tokiu atveju tikrai reikia specialisto pagalbos, nes problema gali būti sudėtinga.

Mirksinti indikacinė lemputė paprastai rodo konkrečią klaidą. Skirtingi televizorių gamintojai naudoja skirtingus mirksėjimo kodus – pavyzdžiui, trijų mirksėjimų serija gali reikšti vieną problemą, o penkių – kitą. Verta pasižiūrėti savo televizoriaus instrukcijoje arba internete, ką reiškia konkretus mirksėjimo kodas jūsų modeliui.

Kaip prižiūrėti televizorių, kad išvengtumėte gedimų

Prevencija visada geresnė už remontą. Tinkama televizoriaus priežiūra gali žymiai pratęsti jo tarnavimo laiką ir padėti išvengti daugelio dažnų gedimų. Pirmiausia – dulkės. Reguliariai valykite televizorių nuo dulkių, ypač ventiliacijos angas. Naudokite minkštą šluostę arba specialią šepetėlį, bet jokiu būdu nepurkškite valiklio tiesiog ant ekrano ar korpuso.

Ekraną valykite tik specialiai tam skirtomis priemonėmis ir mikropluošto šluoste. Paprastos valymo priemonės gali pažeisti ekrano dangą. Jei neturite specialaus valiklio, galite naudoti lengvai sudrėkintą distiliuotu vandeniu šluostę. Niekada netepkite ekrano stipriai – šiuolaikiniai ekranai yra jautrūs spaudimui.

Televizoriaus vieta taip pat svarbi. Nestatykite jo tiesiai prie radiatorių ar kitų šilumos šaltinių. Paliekite pakankamai vietos ventiliacijai – bent 10 cm iš visų pusių. Jei televizorius montuojamas į sieną, įsitikinkite, kad laikiklis leidžia orui cirkuliuoti. Venkite statyti televizorių vietose, kur tiesioginiai saulės spinduliai krenta ant ekrano – tai ne tik trukdo žiūrėti, bet ir gali pažeisti ekraną ilgainiui.

Elektros tinklo apsauga – būtina. Naudokite kokybišką įtampos stabilizatorių arba bent jau perįtampių apsaugą. Audros metu, jei išvykstate ilgesniam laikui, geriau ištraukite televizorių iš lizdo. Vilniuje vasaros audros gali būti gana intensyvios, o įtampos šuoliai – pavojingi elektronikai.

Kada kreiptis į specialistus ir kaip juos pasirinkti

Ne visas problemas galima išspręsti patiems. Šiuolaikiniai televizoriai yra sudėtingi elektronikos įrenginiai, kurių remontas reikalauja specialių žinių ir įrangos. Jei televizorius dar yra garantijoje, bet kokių savarankiškų remonto bandymų atsisakykite – tai panaikins garantiją. Kreipkitės į įgaliotą servisą.

Jei garantija baigėsi, rinkitės patikimus meistrus. Vilniuje veikia nemažai televizorių remonto įmonių, bet jų kokybė labai skiriasi. Ieškokite meistro, kuris turi gerų atsiliepimų, dirba oficialiai ir gali pateikti atliktų darbų garantiją. Sąžiningas meistras visada pirmiausia atlieka diagnostiką ir tik tada siūlo remonto sprendimus.

Prieš kviesdami meistrą, pasiruoškite. Užsirašykite televizoriaus modelį (paprastai nurodytas ant lipduko galinėje pusėje), tiksliai aprašykite problemą – kada ji atsirado, kaip pasireiškia, ar yra kokių nors papildomų simptomų. Jei įmanoma, nufotografuokite problemą. Visa ši informacija padės meistrams greičiau nustatyti gedimo priežastį.

Klauskite apie remonto kainą iš anksto. Geras meistras turėtų galėti bent apytiksliai įvertinti remonto išlaidas po diagnostikos. Jei televizorius senas ir remonto kaina artima naujo įrenginio kainai, kartais protingiau investuoti į naują televizorių. Paprastai remontuoti verta, jei remonto kaina nesiekia 50% naujo panašių charakteristikų televizoriaus kainos.

Programinės problemos ir jų sprendimas

Ne visos televizorių problemos yra techninės. Šiuolaikiniai Smart TV televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su ekranu, todėl jie gali turėti ir programinių problemų. Lėtas veikimas, programėlių strigimai, interneto ryšio problemos – visa tai dažnai sprendžiama be meistro pagalbos.

Pirmasis žingsnis sprendžiant programines problemas – perkrauti televizorių. Ne tiesiog išjungti ir įjungti, o būtent perkrauti. Daugelyje televizorių tai daroma ištraukus maitinimo laidą iš lizdo, palaukus apie minutę ir vėl įjungus. Tai išvalo laikinąją atmintį ir dažnai išsprendžia smulkius veikimo sutrikimus.

Jei televizorius veikia lėtai, programėlės stringa ar neatsidaro, verta išvalyti podėlį (cache). Tai daroma per nustatymus – kiekvienas gamintojas turi šiek tiek skirtingą procedūrą, bet paprastai reikia eiti į programėlių nustatymus ir pasirinkti podėlio valymo opciją. Taip pat patikrinkite, ar televizoriaus programinė įranga yra naujausia versija – gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir pagerina veikimą.

Interneto ryšio problemos dažnai nėra susijusios su televizoriumi. Patikrinkite, ar kiti įrenginiai namuose normaliai jungiasi prie Wi-Fi. Jei taip, pabandykite atjungti televizorių nuo tinklo ir prijungti iš naujo. Kartais padeda pamiršti tinklą ir įvesti slaptažodį iš naujo. Jei įmanoma, geriau naudoti laidinį ryšį – jis stabilesnis ir greitesnis.

Kai niekas nepadeda, galite atstatyti televizorių į gamyklinius nustatymus. Tai išsprendžia daugumą programinių problemų, bet atminkite, kad prarasite visus savo nustatymus, įdiegtas programėles ir prisijungimus. Prieš tai užsirašykite svarbius duomenis.

Ką daryti su senu ar nepataisomu televizoriumi

Kartais televizorius tiesiog nebeverta taisyti. Galbūt jis per senas, remonto kaina per didelė, arba dalių jam jau nebegamina. Tokiu atveju svarbu tinkamai jį utilizuoti – elektronikos negalima tiesiog išmesti į šiukšlių konteinerį.

Vilniuje veikia kelios elektronikos atliekų surinkimo vietos. Galite nuvežti seną televizorių į bet kurią iš miesto elektronikos atliekų surinkimo aikštelių – jų adresas ir darbo laikas nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje. Kai kurios elektronikos parduotuvės taip pat priima senus įrenginius, ypač jei perkate naują.

Jei televizorius dar veikia, bet jums jis nebereikalingas, apsvarstykite galimybę jį padovanoti. Yra nemažai labdaros organizacijų, kurios priima veikiančią elektroniką. Taip pat galite parduoti per skelbimų portalus – net ir senesni televizoriai dažnai randa pirkėjų, ypač jei kaina patraukli.

Kai kurios televizorių dalys gali būti vertingos. Jei televizorius neveikia, bet ekranas sveikas, jį galima parduoti kaip atsargines dalis. Yra žmonių, kurie specializuojasi tokių dalių pirkimu ir pardavimu. Tai ne tik padeda susigrąžinti bent dalį pinigų, bet ir prisideda prie aplinkai draugiškesnio elektronikos gyvavimo ciklo.

Renkantis naują televizorių vietoj seno, apsvarstykite ne tik kainą, bet ir energijos suvartojimą bei patikimumą. Kartais verta investuoti šiek tiek daugiau į žinomą prekės ženklą su gera reputacija – tai gali sutaupyti daug nervų ir pinigų ateityje. Skaitykite atsiliepimus, domėkitės, kokie gedimai būdingi konkretiems modeliams, ir rinkitės atsakingai. Geras televizorius turėtų tarnauti bent 5-7 metus be rimtesnių problemų, jei juo tinkamai rūpinatės.