Honda

Gera forma iki paskutinio akordo

Įveikus 100 000 km ir išardžius automobilį paaiškėjo, kad jo detalės tarsi naujos. Tai puikus rezultatas

100 tūkst. km ištvermės maratonas – tai 22 mėnesiai praleisti skersai ir išilgai važinėjant po Europą. Šis išbandymas buvo sunkus tiek mums, tiek ir Honda Accord universalui. O “desertui” – iki paskutinio varžtelio išrinktas  automobilis.

Naujutėlaitis Honda Accord Tourer prie ilgų distancijų “bėgikų” komandos prisidėjo 2009 m. vasario 25 d. Labai graži mašina, bet raudona jos spalva kolegoms iš vokiškojo “Auto Bild” kėlė šiokių tokių abejonių? Beje,  japonai ją įvardijo kaip “Milano Red”… Nuotraukose automobilis išties neblogai atrodo, bet, išskyrus žvalų 150 AG dyzelinį variklį, daugiau Honda Accord universalas su sportu turi nedaug bendro. Gaisrinė mašina? Lyg ir  ne. Trumpai tariant, ši spalva, kolegų vokiečių manymu, nelabai dera Accord automobiliui.

Pagaliau atėjo diena, kai japonų universalas išvažiavo į savo pirmą kelionę. Ir staiga jo spalva tapo visiškai nesvarbi. Nuvažiavus automobiliu tūkstantį kilometrų, norėjosi važiuoti dar ir dar tiek pat. Tiesa, buvo būtinos  kelios sąlygos: pirma, jums turi patikti kietą pakabą turinčios mašinos, antra, vairuotojas neturėtų skųstis nugaros skausmais. Patogios ir geros formos sėdynės tvirtai prilaiko įveikiant posūkius (ypač pečių aukštyje).  Jausmas toks, kad greičiau apsivers pats automobilis, nei vairuotojas iškris iš sėdynės. Vienas bandytojas testo dienoraštyje įrašė: “Kiti gamintojai turėtų išmokti gaminti tokias sėdynes, kokios yra Honda Accord automobilyje”.

Galingas ir taupus

Dyzelinis 2.2 i-DTEC variklis užsiveda ir dirba gana garsiai, bet demonstruoja puikius rezultatus ir nedideles degalų sąnaudas. Tai liudija ir įrašas dienoraštyje: “Motoras tiesiog puikus: tylus, galingas ir taupus”. Dėl puikiai  dirbančios mechaninės šešių pavarų dėžės ir prisitaikančios greičio palaikymo sistemos, kuri išlaikydavo nustatytą greitį net ir perjungiant pavaras, per visą ilgalaikį testą vidutinės degalų sąnaudos siekė vos 7,3 l/100 km. Kadangi variklio darbinis tūris net 2,2 litro, šis rezultatas tikrai vertas dėmesio. Mažiau pagyrimų nusipelnė sistema, išlaikanti automobilį vienoje eismo juostoje. Ji pati gera ir itin naudinga, tačiau kai kuriems šį automobilį  bandžiusiems mūsų kolegoms pasirodė, kad Accord elektronika įsikišdavo per staigiai.

Šiais žodžiais būtų buvę lyg ir galima baigti šį straipsnį. Apie ką daugiau rašyti, jei per visą kelionę niekas niekur nesugedo, o įveikus 100 000 kilometrų nerasta beveik jokių nusidėvėjimo požymių. Aptikome tik keletą  neesminių smulkmen ų: pavyzdžiui, masės laidas buvo oksidavęsis ir šiek tiek aprūdijęs, be to, vienoje kėbulo vietoje matėsi truputį nusitrynę dažai. Visų pagrindinių elementų, pvz., variklio, pavarų dėžės (sankabos,  krumpliaračių, sinchronizatorių ir pavarų perjungimo svirties apžiūra), išmetamųjų dujų sistemos (su didinamuoju stiklu apžiūrėtas kolektorius, katalizatorius ir galinis duslintuvo bakelis) ir uždarų profilių (per patikrą  endoskopu neaptikta net mažiausių rūdžių požymių) patikra neatskleidė jokių rimtų trūkumų. Pamatavus variklio galingumą specialiame stende gautas puikus rezultatas – 153 AG, o tai yra trimis arklio galiomis daugiau, nei  deklaruoja gamintojas. Neblogas buvo ir įsibėgėjimo nuo 0 iki 100 km/h laikas: mašina šį greitį pasiekė per 10 s ir tai vos 0,2 s lėčiau nei žadėjo naujojo Honda automobilio gamintojai. Toks skirtumas beveik nepastebimas.

Pagyrimo verta ir stabdžių sistema: negana to, kad testą automobilis įveikė su tais pačiais gamykliniais stabdžių diskais (tiesa, reikia nepamiršti, kad Accord daugiausiai važinėjo greitkeliais), jų efektyvumas buvo  stulbinamas. Važiuojant 100 km/h greičiu automobilis staigiai stabdant visiškai sustoja ties 37 metrų žyma. Tai labai geras rezultatas, ypač mašinai, kuri sveria 1,7 tonos.

Nedaug trūkumų

Susumavus visas teigiamas šio automobilio savybes, galvoje sukosi vienintelė frazė – puiki mašina, kuris nusipelno vien tik gero įvertinimo. Taip ir nutiko. Honda Accord universalas pirmą kartą per ištvermės maratonų  istoriją atsidūrė tarp pirmųjų dešimties geriausių ilgalaikių testų dalyvių. Nuoširdžiai sveikiname! Deja, kaip nėra namų be dūmų, taip nebūna ir automobilių be trūkumų. Keletą jų privalome pakritikuoti. Visų pirma, nuvylė  erdvė ant galinės sėdynės ir nelabai talpi bagažinė (406–1252l). Žinoma, taip yra dėl efektingų kėbulo linijų. Vis dėlto jei tai universalas, įspūdingos formos neturi užgožti jo pervežimo galimybių. Tai jau rimtokas trūkumas. Galinė sėdynė? Ten tiesiog per mažai vietos vidutinio sudėjimo europiečiui (automobilis juk japonų gamybos). “Labiausiai trūksta vietos kojoms”, – byloja įrašas dienoraštyje. Gerų įvertinimų nenusipelnė ir elektra  valdomas bagažinės dangtis. Jutiklis, kuris turi apsaugoti pirštus nuo prispaudimo, reaguoja į ploniausią siūlelį. Taigi, jei jis užfiksuos nors mažiausią kliūtį, bagažinės dangtis sustings pusiaukelėje. Blogiausia tai, kad jis  atsidaro ir užsidaro nepaprastai lėtai. Vadinasi, elektra valdomas bagažinės uždarymas mažiausiai naudingas Accord pasirenkamas priedas ir geriausia būtų jo tiesiog neužsisakyti. O štai signalizacijos, kuri dėl mažiausios  smulkmenos “džiugina” kaimynus, niekaip nepavyks neužsisakyti. Prietaisų skydelis taip pat puikiai galėtų apsieiti be keleto mygtukų ir jungiklių. Jų yra tiek daug, kad vairuotojas, bent jau pirmosiomis dienomis ar  savaitėmis, gali tiesiog pasimesti. Iš tiesų, įprasti naudotis visomis funkcijomis ir atrasti reikiamą mygtuką nebuvo itin lengvas procesas. Telefono “suporavimas” su laisvų rankų įranga per “Bluetooth”, dienoraštyje sulaukė  tokio įrašo: “Be instrukcijos geriau to net nebandyti daryti”. Įdomiausia, kad tai įrašė asmuo, tiesiog pamišęs dėl kompiuterių ir naujausių technologijų.

Pasigedome daviklio, kuris praneštų apie langų apiplovimo skysčio kiekį bakelyje. Kai kurie vokiečių kolegos, kurie jau buvo pripratę prie šio kitose mašinose esančio privalumo, tai įvardino dideliu trūkumu. Bandytas  Accord universalas turėjo apiplaunamus ksenoninius žibintus, tad rudenį ir žiemą skystis baigdavosi labai greitai. Ir, kas nemaloniausia, netikėtai. Vis dėlto sąžiningai reikia pripažinti, kad visa tai yra smulkmenos, kurios  niekaip neįtakoja puikaus galutinio rezultato. Būtų malonu, jei “Honda” vadovai atsižvelgtų į išsakytas kritines pastabas, jas apsvarstytų ir ateityje padarytų išvadas.

“Executive” komplektacijos Honda Accord Tourer 2.2  i-DTEC automobilis maloniai nustebino kolegas iš vokiškojo “Auto Bild”, kurie po šio ilgalaikio testo jau netiki, kad šis japonų modelis kada nors taps nepatikimas.

Saugumo sistemos

Testuotas Accord modelis turi “Honda Advanced Safety” sistemą (kainuoja 12 910 litų). Ji turi adaptyvią greičio palaikymo sistemą (“Adaptive Cruise Control” – ACC), automobilio išlaikymo eismo juostoje (“Lane Keeping  Assist System” – LKAS) ir susidūrimo sušvelninimo stabdžių (“Collision Mitigation Brake System” – CBMS) sistemą. Visos jos valdomos mygtukais ant vairo. Kai yra tiek daug mygtukų, iš pradžių tikrai galima pasimesti.  Mums labiausiai patiko pastovaus greičio palaikymo sistema, kuri visada idealiai palaikė nustatytą greitį ir atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Mažiau sužavėjo LKAS sistema, nes įsikišdavo per staigiai.

Didžiausias trūkumas – oksidavęsi masės laidai

Sveikiname Honda gamintojus: galima sakyti, nepriekaištinga Accord kokybė padarė įspūdį. Net tradicinę galutinę ataskaitą, kurią parengia Vokietijos automobilių priežiūros asociacijos DEKRA ekspertas, šį kartą skaityti  buvo tiesiog nuobodu. Patikrinta net 70 elementų – beveik prie visų buvo įrašas “tvarkinga”. Tai didžiulis komplimentas, nes kiekviena tokia pastaba reiškia, kad detalė ideali, o jos nusidėvėjimas neviršija normos. Variklis?  Jokių priekaištų. Pavarų dėžei – taip pat. Įdomu tai, kad Accord universalas visą testo atstumą nuvažiavo su gamykliniais stabdžių diskais. Tiesa, nederėtų pamiršti apie tai, kad didesnę dalį savo gyvenimo jis praleido  greitkeliuose, kuriuose netenka dažnai stabdyti. Apžiūrint išmetamųjų dujų sistemos kolektorių, katalizatorių ir galinio duslintuvo bakelį taip pat nerasta jokių trūkumų. Taigi viskas puiku? Pasirodo, ne. Apžiūrint elektros  sistemos būklę, DEKRA ekspertas aptiko masės laidą, kuris buvo oksidavęsis ir surūdijęs. “Honda” atstovai teigia, kad išvaizda neturi įtakos sistemos darbui. Reikia tikėtis, kad taip ir yra. Kadangi automobilis tiesiog prikištas  elektra valdomomis funkcijomis, elektros sistemos gedimai gali greitai sugadinti šio labai puikaus automobilio savininkų nuotaiką. To “Honda” vadovybė tikrai nenorėtų.

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.