Prancūzijos armija – istorijos ir tradicijų puoselėtoja

6

Prancūzijos kariuomenė, kuri yra viena seniausių Europoje, pasižymi ir senomis ginklų gamybos tradicijomis. Šiuolaikiniai prancūzų kariai ypač didžiuojasi tuo, kad beveik visa jų ginkluotė ir technika pagaminta gimtojoje šalyje.

Nuo šių metų pradžios NATO priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje tarnaujantys prancūzų kariai į Lietuvą atsigabeno vien pran-cūzišką techniką. Tai ir sunkieji tankai Leclerc, ir pėstininkų kovos mašinos VBCI, ir šarvuoti dviejų modulių transporteriai VHM, ir šarvuoti visureigiai VBL. Šį kartą – apie pastaruosius.

1978 m. Prancūzijos kariuomenė paskelbė konkursą sukurti šarvuotam visureigiui, kurio svoris neviršytų 5000 kg ir kuris būtų naudojamas dviem pagrindiniams tikslams – kaip žvalgybos arba patrulinis automobilis ir savaeigė prieštankinė platforma. Po to, kai buvo išnagrinėti penkių bendrovių pasiūlymai, su „Panhard Defence“ ir „Renault Defence“ buvo pasirašytos sutartys pagaminti po tris eksperimentines transporto priemones, kurios 1983 m. buvo pateiktos Prancūzijos kariuomenei tolesniems bandymams. Tuo metu gimė ir oficialus šarvuočio pavadinimas – VBL (Vehicule Blinde Leger – lengvoji šarvuota mašina).

5

1985 m. vasarį Prancūzijos kariuomenė galutinai pasirinko „Panhard“ gamybos variantą, kuris atitiko visus VBL keliamus reikalavimus. Netrukus „Panhard“ pristatė penkiolika priešserijinės gamybos transporto priemonių įvairiems Prancūzijos kariuomenės daliniams, kurie praėjo įvairius kovinius ir specialius bandymus įvairiomis aplinkos sąlygomis. Tuo pat metu dar trys VBL buvo išsiųsti į misiją Libane. Po šių bandymų prancūzų kariuomenė užsakė pagaminti 1585 VBL šarvuočius ir dar keliolika vienetų su ilgesne ratų baze.

1

Konstrukcija

VBL visureigiai savo dydžiu ir koncepcija yra panašūs į Dakaro ralio bagius. Tokia pat didelė prošvaisa, visų ratų pavara, kampuose išdėstyti dideli ratai, maži langeliai… Tačiau šių dviejų transporto priemonių paskirtis yra visiškai skirtinga, todėl ir jų konstrukcija skiriasi kaip diena ir naktis. Jei lenktyninių automobilių kėbulas pagamintas iš plastiko, tai VBL turi iš 5–11 mm storio plieno lakštų suvirintą šarvuotą korpusą, kuris apsaugo nuo 7,62 mm kalibro kulkų, skeveldrų ir priešpėstinių minų.

Variklis sumontuotas priekyje, vairuotojas sėdi kairėje kabinos pusėje, transporto priemonės vadas – dešinėje, jiems įlipti ir išlipti skirtos abiejuose šonuose esančios nedidelės durelės su langeliais. Priešais kiekvieną įgulos narį yra neperšaunami trapecijos formos stiklai su elektriniais valytuvais, avariniam atvejui vairuotojas dar turi ir periskopą. Pasirinktinai įprastus mažus langelius galima pakeisti vientisu priekiniu stiklu, kuris atsidaro aukštyn, ir taip pagerinama ventiliacija. Kovos zonoje jis būna pridengiamas nulenkiama šarvuota plokšte. Visi neperšaunami stiklai yra nuo 33,5 iki 49 mm storio.

Vairuotojo pozicijos viršuje yra liukas, atsidarantis į priekį. O štai ekipažo vadas virš savęs turi apskritą liuką, kuris atsidaro atgal. Galinis skyrius turi į viršų siaurėjančias sieneles, į jį patekti galima per dideles duris su neperšaunamu stiklu. Gale stoge yra dar vienas liukas, kuris atsidaro į kairę pusę ir skirtas trečiajam ekipažo nariui – kulkosvaidžio arba prieštankinių raketų operatoriui.

Pirmos kartos VBL visureigiuose buvo montuojamas 2,5 l darbinio tūrio „Peugeot“ turbodyzelinis variklis, pasiekiantis 70 kW/95 AG, ir trijų laipsnių automatinė transmisija. Antros kartos mašinose montuojamas galingesnis austrų firmos „Steyr“ 2,1 l darbinio tūrio, 95 kW/130 AG turbodyzelis ir modernesnė keturių laipsnių automatinė pavarų dėžė. Tačiau atnaujintas automobilis šiek tiek sunkesnis, todėl jo dinaminiai parametrai išliko beveik nepakitę.

2

Ekipažo patogumui visureigis aprūpintas oro kondicionieriumi, o karių saugumą ir išgyvenimo galimybes užtikrina vidinė gaisro gesinimo sistema, dubliuota elektros instaliacija, apsauga nuo cheminio, radiacinio ar bakteriologinio ginklo, naktinio matymo įranga. Specialios „Michelin“ padangos, jas peršovus ar pradūrus, leidžia automobiliui nuvažiuoti 50 km atstumą 30 km/h greičiu.

Vos per dvi specialaus pasirengimo minutes VBL gali tapti amfibija ir su vienu gale sumontuotu propeleriu plaukti 5,4 km/h greičiu. Tačiau šis plaukimo „paketas“ yra užsakomas papildomai, ir standartiniuose visureigiuose jo nėra.

Kaip minėta, Prancūzijos armija naudoja du pagrindinius VBL variantus: žvalgybos arba patrulinį automobilį ir savaeigę prieštankinę sistemą.Žvalgybai ir patruliavimui skirtos versijos ekipažas – įgulos vadas/radijo operatorius ir vairuotojas. Ginkluotės komplektą sudaro vienas 7,62 mm kulkosvaidis (3000 šovinių) arba vienas 12,7 mm kulkosvaidis (1200 šovinių). Ginklas sumontuotas ant transporto priemonės stogo žiedo, esančio dešinėje, vamzdžio eiga gali būti nuo –10 iki +50° nuo horizontalės ir po 90° į kairę ir į dešinę. Visureigyje taip pat yra dvi radijo stotys, kurias gali naudoti bet kuris įgulos narys, du 5,56 mm kalibro FAMAS šautuvai ir šešios rankinės granatos. Taip pat ekipažas gali turėti nešiojamą LRAC prieštankinį ginklą ir dvylika raketų.

3

Savaeigėje prieštankinėje versijoje yra trys įgulos nariai: vadas, vairuotojas ir prieštankinių raketų sistemos operatorius. Toks visureigis ginkluotas 7,62 mm kulkosvaidžiu (3000 šovinių) ir MILAN paleidėju su šešiomis raketomis. MILAN paleidimo priemonė gali būti montuojama ant priekinio arba galinio liuko. Ši versija turi vieną radijo stotį, tris 5,56 mm kalibro FAMAS šautuvus ir devynias rankines granatas. Prancūzijos sausumos pajėgose VBL dažniausiai naudojami kartu su didesniais ir geriau ginkluotais Panhard AML (4×4) ir ERC (6×6) šarvuotais automobiliais.

Dažniausiai VBL atlieka priešakinių žvalgų rolę arba jų bazės pagrindu būna sumontuotas priešlėktuvinės gynybos radaras, randantis taikinius minėtiems didesniems šarvuočiams su prieštankinėmis raketomis.VBL visureigiai buvo plačiai naudojami JT taikos palaikymo pajėgų misijose Libane, Somalyje, Kosove ir Bosnijoje. Pastarojoje šalyje, vykstant Sarajevo apgulčiai, prancūzų kariuomenės VBL visureigiai buvo dažniausiai matomi miesto gatvėse ir žiniasklaidos reportažuose, todėl pelnė „Sarajevo taksi“ pravardę. Beje, dauguma VBL visureigių misijose buvusioje Jugoslavijoje be didesnių problemų tarnavo nuo 80 000 iki 100 000 km.

Tituline2

iliustr1_pravažumo parametrai

Kiti variantai

Be dviejų pagrindinių modelių, skirtų Prancūzijos kariuomenei, „Panhard Defence“ siūlo ne mažiau kaip 22 kitas versijas, įskaitant vadavietės transporto priemonęs, šarvuotą pėstininkų transporterį, savaeigę priešlėktuvinę sistemą su dviem „Mistral“ raketomis, radijo ryšio automobilį, mobilų radarą, elektroninės kovos transporto priemonę, šaudmenų vežėją, vidaus saugumo šarvuotį ir t. t. Taip pat naudojami ir kiti ginkluotės variantai, pavyzdžiui, 20 mm pabūklas. Tačiau kai kurie jų siūlomi tik prailgintai VBL versijai.

Standartinio ilgio VBL ratų bazė yra 2,45 m, o prailginto – 2,7 m.Kai kuriuose Prancūzijos armijos VBL šarvuočiuose buvo sumontuotas 12,7 mm kalibro M2 HB kulkosvaidis, o juo šaudančiam šauliui įrengta papildoma apsauga nuo lengvųjų ginklų ir skeveldrų.

Be Prancūzijos, VBL savo ginkluotosiose pajėgose naudoja dar penkiolika valstybių. Didžiausias partijas yra užsakiusios Graikija (242 vnt.), Omanas (132), Nigerija (72), Portugalija (37). Beje, 2013 m. net 500 VBL šarvuotų visureigių vidaus kariuomenės ir sienos apsaugos daliniams užsisakė Rusija, tačiau šiuo metu kontrakto vykdymas sustabdytas dėl Rusijai taikomų sankcijų.

„Auto Bild“ Nr. 5

SKELBIMAS

Autobild.lt konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "Axel Springer AG". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "Auto Bild" licenciją.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.